Ką sako tėvai

Vaiko paauglystės metais daugelis tėvų patiria nemažai naujų sunkumų. Kaip vaikui padėti šiame tiek jam, tiek jums sudėtingame gyvenimo tarpsnyje? Štai ką apie tai pasakoja tėvai iš įvairių šalių.

POKYČIAI

„Kol sūnus buvo mažesnis, mano patarimus priimdavo nė nesvarstydamas. Tačiau paauglystėje, rodos, ėmė nebepasitikėti manimi. Jam nepatikdavo, ką pasakau ir kaip tai pasakau“ (Frankas, Kanada).

„Sūnus pasidarė uždaresnis. Dabar jis retai beišsipasakoja. Jei noriu ką sužinoti, turiu tiesiog traukti po žodį. O ir paklausus ne visada gausi atsakymą, taigi reikia apsišarvuoti kantrybe“ (Fransis, Australija).

„Svarbiausia turėti kantrybės. Kartais vaikus tiesiog norisi aprėkti, bet daug geriau apsiraminti ir tik tada su jais kalbėtis“ (Felišija, Jungtinės Valstijos).

BENDRAVIMAS

„Kartais paauglė dukra mano, jog ieškau priekabių, ir atsitveria nuo manęs nelyginant siena. Tuomet turiu patikinti, kad ją myliu, kad esame viena komanda ir kad trokštu jai paties geriausio“ (Liza, Jungtinės Valstijos).

„Kol vaikai buvo mažesni, išsipasakodavo kone viską. Nesunkiai suprasdavau, kas jų galvelėse. Dabar reikia būti supratingesnei ir parodyti, kad juos gerbiu kaip asmenybes. Tiktai tada jie bus atviresni“ (Nan-hi, Korėja).

„Nepakanka paaugliams ką nors uždrausti. Būtina drauge samprotauti ir protingai argumentuojant paskatinti išsisakyti. Kad rastum kelią į jų širdį, turi kantriai išklausyti, net jei pasakys tokių dalykų, kurių girdėti nenorėtum“ (Dalila, Brazilija).

„Jei tenka dukrai padaryti kokią pastabą, stengiuosi su ja kalbėtis asmeniškai, kai niekas negirdi“ (Edna, Nigerija).

„Pasitaiko, kad kalbėdamasi su sūnumi neskiriu jam viso savo dėmesio, nes tuo pat metu užsiimu namų ruoša. Jis viską pastebi, ir manau, jog tai — viena iš priežasčių, kodėl retai su manimi kalbasi. Turiu stengtis būti dėmesingesnė sūnui, ir tuomet jis bus atviresnis“ (Mirjam, Meksika).

 LAISVĖ IR ATSAKOMYBĖ

„Visada bijojau vaikams duoti per daug laisvės, ir dėl to dažnai pykdavomės. Galiausiai atvirai su jais pasikalbėjau. Paaiškinau, kas man kėlė nerimą, o jie pasakė, kuo yra nepatenkinti. Mums pavyko susitarti, ir jie gavo daugiau laisvės su sąlyga, kad neperžengs tam tikrų mano nustatytų ribų“ (Edvinas, Gana).

„Sūnus užsigeidė motociklo. Man ši mintis taip nepatiko, kad, net neleisdama jam ką nors paaiškinti, pradėjau barti ir įrodinėti, kaip kvaila įsigyti tokį daiktą. Jis labai supyko ir dar labiau užsispyrė. Tuomet nusprendžiau elgtis kitaip. Pasiūliau sūnui apie motociklus sužinoti visa, kas įmanoma: kokie gresia pavojai, kiek toks malonumas kainuoja, kokie reikalavimai teisėms įsigyti. Priminiau, kad paprašytų brandžių krikščionių patarimo. Supratau, jog daug geriau ne konfliktuoti, o skatinti jį atvirai išsakyti savo norus. Tik šitaip galėjau pasiekti vaiko širdį“ (Hei-jong, Korėja).

„Vaikams nustatėme ribas, bet po truputį davėme ir daugiau laisvės. Kuo patikimesni įrodydavo esą, tuo daugiau jos gaudavo. Mes suteikėme jiems galimybių užsitarnauti daugiau teisių, šitaip parodydami, kad nenorime jų laikyti už pavadėlio. Bet perspėjome: jei mūsų pasitikėjimu piktnaudžiaus, padarinių neišvengs“ (Dorotė, Prancūzija).

„Savo reikalavimų niekada nekeisdavau. Tačiau kai vaikai noriai paklusdavo, padarydavau tam tikrų nuolaidų. Pavyzdžiui, kartais leisdavau jiems ilgiau pavakaroti su draugais. Bet jei keletą sykių grįždavo vėliau nei sutarta, būdavo nubausti“ (Il-chen, Korėja).

„Kuo klusnesnis ir pareigingesnis darbuotojas, tuo labiau darbdavys jį vertina. Panašiai ir savo sūnui leidžiu suprasti, jog, kuo klusnesnis bus ir elgsis, kaip iš jo reikalaujama, tuo daugiau gaus pelnytos laisvės. Sūnus žino: lygiai kaip yra baudžiamas pareigų neatlikęs darbuotojas, taip ir jis, elgdamasis neatsakingai, užsitarnautą laisvę praras“ (Ramonas, Meksika).

[Anotacija 22 puslapyje]

„Parodyk vaikui kelią, kuriuo jis turi eiti, tai ir pasenęs jis nenukryps nuo jo“ (Patarlių 22:6, Brb)

 [Rėmelis/iliustracijos 23 puslapyje]

ŠEIMOS DALINASI PATIRTIMI

„Vaikų paauglystė tėvams teikia džiaugsmo“

Džozefas. Mano dvi vyresniosios dukros — paauglės. Pastebėjau, kaip svarbu jas išklausyti ir atsižvelgti į jų nuomonę. Pripažindamas, kad pats nesu be trūkumų, ir pagarbiai kalbėdamas neprarandu su dukromis ryšio. Kai šeima vadovaujasi Dievo Žodžiu, Biblija, vaikų paauglystė tėvams teikia džiaugsmo.

Liza. Kai vyriausioji dukra įžengė į paauglystę, pastebėjau, kad jai prireikė dar daugiau mano dėmesio. Pamenu, kiek laiko jos klausydavausi, su ja kalbėdavausi, ją ramindavau. Mudu su vyru dukroms kartodavome, kad jos visuomet gali su mumis kalbėtis atvirai, ir mes gerbsime jų jausmus. Stengiuosi taikyti patarimą, užrašytą Jokūbo 1:19, ir ‘būti greita klausytis, lėta kalbėti’.

Viktorija. Mama yra mano geriausia draugė. Mielesnio, rūpestingesnio žmogaus nesu sutikusi, ir ji taip elgiasi su kiekvienu. Nerandu taiklesnių žodžių jai apibūdinti, kaip „švelnumo ir nuoširdumo pavyzdys“. Man jos niekas nepakeis.

Olivija. Mano tėtis rūpestingas ir dosnus. Jis visada linkęs dalintis su kitais, net kai mes patys turime nedaug. Jis žino, kada būti rimtam, bet moka ir puikiai leisti laiką. Jis nuostabus, ir aš džiaugiuosi, kad tai — mano tėtis!

„Mums nėra kada nuobodžiauti!“

Sonis. Jei dukroms kyla kokių problemų, susėdame visa šeima ir jas aptariame. Tarpusavyje esame atviri ir sprendimus priimame remdamiesi Biblijos principais. Abu su Inesa stengiamės, kad mergaitės bendrautų su dvasiškai brandžiais žmonėmis. Mūsų draugai tampa jų draugais, o jų draugai — mūsų.

Inesa. Mūsų šeima veikli, ir visada darbuojamės drauge. Esame Jehovos liudytojai, todėl daug laiko skiriame krikščioniškai tarnybai, asmeninėms bei šeimos Biblijos studijoms ir savanoriškam darbui — padedame nukentėjusiems nuo stichinių nelaimių ir dalyvaujame Karalystės salių statybose. Taip pat nepamirštame gerai pailsėti. Mums nėra kada nuobodžiauti!

Kelsi. Tėtis moka išklausyti ir, prieš priimdamas svarbų sprendimą, visada pasitaria su šeima. Mama taip pat randa man laiko, ar reikėtų kokios pagalbos, ar tik pasikalbėti.

Samanta. Mama, net pati to nesuprasdama, padeda man pasijusti tokia ypatinga, mylima, reikalinga. Ji išklauso. Ji rūpinasi. Mūsų draugystės neiškeisčiau į nieką.

[Iliustracijos]

Kameirų šeima: Džozefas, Liza, Viktorija, Olivija ir Izabelė

Sapatų šeima: Kelsi, Inesa, Sonis ir Samanta

[Iliustracija 22 puslapyje]

Tėvai gali suteikti šiek tiek laisvės, tuo pat metu nustatydami aiškias ribas