Teisininkas tiria Jehovos liudytojų įsitikinimus

„APIE Jehovos liudytojus mano žinios buvo gana skurdžios“, — sako teisininkas, vienos juridinės firmos Pietų Afrikoje direktorius Lesas Sivenas (Civin). Kodėl šiam žmogui parūpo išanalizuoti liudytojų mokymus? Kokią išvadą jis priėjo? Štai ką Lesas Sivenas papasakojo Atsibuskite! žurnalui.

Koks buvo jūsų religinis auklėjimas?

Esu žydų kilmės, bet praėjusio amžiaus aštuntojo dešimtmečio pradžioje susituokiau su Karel, kuri buvo anglikonė. Ji religija nesidomėjo, taigi tuo metu mums visiškai nerūpėjo dvasiniai dalykai. Tačiau kai mūsų sūnui Andru suėjo aštuoneri, Karel pamanė, jog reikėtų jam įdiegti kokius nors religinius įsitikinimus. Rabinas man pasakė, kad, jeigu Karel atsiverstų į judaizmą, Andru automatiškai taptų žydu, o sulaukęs trylikos metų galėtų priimti Bar Micvą. Todėl kas savaitę pradėjome sinagogoje lankyti kursus, rengiamus norintiems atsiversti į judaizmą.

Kaip susipažinote su Jehovos liudytojais?

Kai liudytojai ateidavo prie mūsų durų, pokalbį kaskart nutraukdavau. Sakydavau: „Esu žydas ir Naujuoju Testamentu netikiu.“ Kartą Karel papasakojo, jog viena jos draugė yra liudytoja ir labai gerai išmano Bibliją. Karel pasiūlė, kad šiek tiek Biblija pasidomėtume ir mes. Taigi nenoromis sutikau, kad liudytojai vestų mums studijas.

Kokia buvo jūsų reakcija į Biblijos studijas?

Su liudytojais buvau išdidžiai maloningas. Vėl ėmiau rimtai žiūrėti į savo, kaip žydo, dvasines vertybes ir jaustis priklausąs išrinktajai tautai. „Ko tie žmonės gali mane pamokyti?“ — maniau sau. Per pirmąjį pokalbį į mūsų namus atėjusiam liudytojui pasakiau: „Gimiau žydas. Radau savo religiją ir mirsiu būdamas žydas. Kad ir ką man sakytumėte, niekas neprivers manęs pasikeisti.“ Jis pagarbiai išklausė mano nuomonę. Taigi penktadienio ir pirmadienio vakarais lankėme atsivertimo į judaizmą užsiėmimus sinagogoje, o sekmadienio rytais (jei man nepavykdavo kaip nors išsisukti) studijuodavome Bibliją su liudytojais. Beje, jų studijos, kitaip nei kursai sinagogoje, buvo nemokamos.

Naudojausi hebrajiška Biblija, nes maniau, kad liudytojų vertimas pritaikytas jų mokymams. Tačiau buvau nustebintas tarp šių Biblijų neradęs prieštaravimų. Tai netgi dar labiau sužadino mano ryžtą įrodyti, kad liudytojai nežino, apie ką kalba.

 Pabuvusi keliuose rabino vedamuose užsiėmimuose, Karel man pasakė, kad, jos nuomone, rabinas Bibliją išmano nepakankamai. Ji pareiškė, jog kursų sinagogoje nebelankys ir Kristaus neatsižadės. Sukrėstas pradėjau galvoti apie skyrybas. Tačiau šokui praėjus, nusprendžiau imtis kitokios taktikos — pasinaudoti savo teisiniu išsilavinimu ir įrodyti Karel, kad tos „kvailos sektos“ mokymai klaidingi.

Ar jums pavyko?

Rabinas davė man knygą, parašytą tikslu paneigti pranašysčių apie Jėzų išsipildymą. Ją drauge su Karel studijavome pusantrų metų. Tęsėme ir kassavaitines studijas su liudytojais. Tačiau su kiekviena pranašyste, kurią išnagrinėdavome iš rabino duotos knygos, mano nerimas augo. Priešingai toje knygoje pateiktiems samprotavimams, Biblijos pranašystės apie Mesiją nuosekliai rodė tik į vieną asmenį — Jėzų Kristų. Galiausiai persilaužimas įvyko mums studijuojant pranašystę, užrašytą Danieliaus 9:24-27, kurioje sakoma, kad Mesijas žemėje pasirodys 29 m. e. m. * Su mumis studijavęs liudytojas parodė Bibliją hebrajų kalba su tarpeilutiniu kiekvieno žodžio vertimu į anglų kalbą. Patikrinau tekstą, pats apskaičiavau datas ir pasakiau: „Sutinku. Pranašystė nurodo į 29 m. e. m., bet ką tai turi bendra su Jėzumi?“

„Tais metais Jėzus pasikrikštijo“, — pasakė liudytojas.

Buvau priblokštas! Be to, labai nustebau pamatęs, kokios tikslios Biblijos pranašystės ir kaip tobulai jos tarpusavyje persipynusios.

Kaip į jūsų naujas pažiūras reagavo draugai?

Kai kurie labai susirūpino ir pažadėjo mudu su žmona supažindinti su žmonėmis, kurie gali įrodyti, kad mums plaunamos smegenys. Bet mūsų įsitikinimai buvo pagrįsti kruopščiais tyrinėjimais ir logiškais samprotavimais, — o tai visiškai priešinga smegenų plovimui.

Kas paskatino apsispręsti tapti liudytoju?

Pirmiausiai su žmona, kuri tuo metu jau buvo liudytoja, nuėjau į kelias sueigas Karalystės salėje. * Man padarė įspūdį liudytojų draugiškumas ir tarpusavio meilė, kad ir kokios jie būtų rasės. Savo tikėjime to nebuvau matęs. Todėl maždaug po trijų metų tolesnių studijų pasikrikštijau.

Ką manote apie savo apsisprendimą tapti liudytoju?

Didžiuojuosi galėdamas pasakyti: „Esu Jehovos liudytojas.“ Bet kai prisimenu, kaip priešinausi tiesai, jaučiuosi nevertas tų dvasinių lobių, kuriuos Jehova man teikia. Tai sprendimas, dėl kurio niekada neapgailestausiu.

Ką džiugaus nuo tada patyrėte savo gyvenime?

Galėčiau paminėti daug ką. Viena, man garbė savo bendruomenėje tarnauti vyresniuoju, arba dvasiniu ganytoju ir mokytoju. Be to, džiaugiuosi galėdamas savo žiniomis padėti Pietų Afrikos Jehovos liudytojų filialo teisiniam skyriui. Bet didžiausia laimė, be jokios abejonės, yra pažinti Jehovą, jo Sūnų bei suvokti mūsų laikų ir pasaulį drebinančių įvykių tikrąją prasmę.

[Išnašos]

[Anotacija 11 puslapyje]

Labai nustebau pamatęs, kokios tikslios Biblijos pranašystės ir kaip tobulai jos tarpusavyje persipynusios