Televizija

NETRUKUS po to, kai žmonės išmoko transliuoti garsinę informaciją radijo bangomis, išradėjai svarstė, ar būtų įmanoma siųsti ir tiesioginę vaizdo informaciją. Kad suprastume, kaip tai nelengva, patyrinėkime šiuolaikinės televizijos veikimo principą.

Pirmiausia televizijos kamera perduoda vaizdą į prietaisą, kuris jį „perskaito“ panašiai, kaip mes skaitytume spausdintą tekstą. Tačiau skirtumas tas, kad jis nuskaito ne raidžių, o vaizdo taškelių (pikselių) eilutes. Tai, ką prietaisas „mato“, paverčia elektroniniu vaizdo signalu, kuris gali būti perduotas toliau. Tuomet imtuvas, gavęs signalą, atkuria tiesioginį vaizdą.

Pirmuoju pademonstravusiu vaizdą per televiziją laikomas Džonas Lodžis Berdas iš Škotijos. Kai dėl prastos sveikatos turėjo mesti elektros inžinieriaus darbą, jis ėmėsi to, kuo žavėjosi nuo paauglystės, — kurti prietaisą, kuris transliuotų tiesioginį vaizdą.

Savo televizinei kamerai Berdas panaudojo diską — pradžioje kartoninę dėžę nuo skrybėlės — ir joje pradūrė apie 30 spirale išdėstytų skylučių. Diskui sukantis, per skylutes vaizdas buvo išskaidomas į juosteles, o šviesa krisdavo ant fotoelektrinio elemento. Šis sukurdavo vaizdo signalą ir siųsdavo jį į imtuvą. Jame signalas buvo sustiprinamas ir, kintama šviesa apšviesdamas tokį pat besisukantį diską, už jo atgamindavo vaizdą. Sunkiausia buvo priversti diskus suktis sinchroniškai. Plušėdamas prie savo projekto Berdas pragyvenimui užsidirbdavo blizgindamas batus.

1925 metų spalio 2 dieną Berdas iš vieno savo palėpės galo į kitą pirmąsyk tiesiogiai transliavo vaizdus per televiziją. Pirmas žmogus pasirodęs televizijos ekrane buvo išsigandęs pasiuntinukas iš apačioje esančios kontoros, už pusę kronos priprašytas pastovėti priešais kamerą. 1928-aisiais pirmus televizijos vaizdus Berdas transliavo už Atlanto. Atvykęs į Niujorką drovusis škotas buvo nepaprastai sutrikęs, nes jį pasitiko dūdmaišių orkestras. Džonas Berdas tapo įžymybe. Bet ar jis buvo pirmas transliavęs tiesioginį vaizdą?