Jaunimas klausia

Ar norėti šiek tiek privatumo neteisinga?

Pažymėk ✔, kokia būtų labiausiai tikėtina tavo reakcija į kiekvieną toliau pateiktą scenarijų.

1. Esi užsidaręs savo kambaryje. Staiga nepasibeldęs įsiveržia brolis ar sesuo.

◯ „Nieko tokio... Aš su juo irgi taip elgiuosi.“

◯ „Koks neišsiauklėjimas! O jeigu tuo metu persirenginėčiau?“

2. Kalbi su draugu telefonu, o mama sukiojasi čia pat ir, matyt, klausosi kiekvieno žodžio.

◯ „Na ir kas!.. Neturiu, ko slėpti.“

◯ „Kaip nesmagu! Jaučiuosi, tarsi mane šnipinėtų!“

3. Vos pareini į namus, tėvai apiberia klausimais: „Kur ėjai?“, „Ką veikei?“, „Kas buvo su tavim kartu?“

◯ „Kas čia tokio!.. Paprastai ir šiaip jiems viską pasakoju.“

◯ „Kaip tai erzina! Tėvai manimi tiesiog nepasitiki!“

KAI buvai mažesnis, apie privatumą nelabai tegalvojai. Jeigu į tavo kambarį įsiverždavo jaunesnis broliukas ar sesutė, gal net apsidžiaugdavai. Kai tėvai tavęs ko nors paklausdavo, nė kiek nedvejodamas jiems atsakydavai. Tada tavo gyvenimas buvo tarsi atversta knyga. Dabar galbūt pasitaiko momentų, kai tau tą knygą norisi užversti. „Man patinka kai ką žinoti tik vienam“, — sako keturiolikmetis Koris. *

Kodėl taip staiga panorai privatumo? Iš dalies todėl, kad augi. Pavyzdžiui, paauglystėje dėl besikeičiančių kūno formų gali pradėti  drovėtis net savo šeimos narių. Be to, augdamas kaip niekada anksčiau pajunti, kad tau norisi kai ką apmąstyti. Tai ženklas, kad ugdaisi įžvalgumą — savybę, dėl kurios Biblijoje jaunuoliai giriami (Patarlių 1:1, 4, Jr; Pakartoto Įstatymo 32:29). Net Jėzus, norėdamas viską giliai apmąstyti, plaukė į nuošalią vietą (Mato 14:13, Vl).

Aišku, tu tebesi priklausomas nuo tėvų, ir jie turi teisę žinoti, kas vyksta tavo gyvenime (Efeziečiams 6:1). Bet, kai reikia derinti jų poreikį žinoti su tavo poreikiu augti, gali kilti konfliktų. Kaip šį iššūkį įveikti? Pasigilinkime į dvi neretai pasitaikančias situacijas.

Kai norisi pabūti vienam

Ieškoti vienumos yra daugybė svarių priežasčių. Galbūt tiesiog nori ‘truputį pailsėti’ (Morkaus 6:31). Arba, kai nori pasimelsti, gali, kaip Jėzus patarė savo mokiniams, ‘eiti į savo kambarėlį ir užsirakinęs melstis savo Tėvui’ (Mato 6:6; Morkaus 1:35). Bėda ta, kad tuomet, kai užsidarai savo kambaryje (jeigu jį turi), tėvai galbūt nemano, kad meldiesi. O tavo brolis ar sesuo, ko gero, nesupranta, kad tau paprasčiausiai norisi pabūti vienam.

Ką galėtum daryti. Užuot pavertęs savo kambarį mūšio lauku, daryk štai ką.

● Kad galėtum turėti šiek tiek laiko sau, broliui ar seseriai nustatyk kelias paprastas taisykles. Jei reikia, gal čia tau gali padėti tėvai.

● O dėl tėvų — pasistenk suprasti jų požiūrį. „Kartais tėvai patikrina, ką veikiu, — sako šešiolikmetė Rebeka. — Bet jeigu atvirai, jų vietoje aš irgi tikrinčiau savo paauglį sūnų ar dukrą — ypač žinodama, su kokiomis pagundomis jaunimas dabar susiduria!“ Ar gali, kaip Rebeka, suprasti, kodėl tėvai nerimauja? (Patarlių 19:11, Brb)

● Nuoširdžiai apsvarstyk: „Ar dėl mano poelgių tėvai turi priežasčių įtarinėti, kad užsidaręs duris darau kažką bloga? Ar taip slapukauju, kad, norėdami apie mane ką nors sužinoti, jie turi griebtis šnipinėjimo?“  Apskritai, kuo su tėvais esi atviresnis, tuo mažiau jie bus įtarūs. *

Veiksmų planas. Žemiau užrašyk, ką šiuo klausimu kalbėdamas su tėvais galėtum pasakyti.

․․․․․

Kai susirandi draugų

Paauglystėje normalu susirasti draugų. Normalu ir tai, kad tėvai domisi, kas jie, ir ką veikiate būdami kartu. Tai įeina į tėvų pareigas. Tačiau tau toks jų susirūpinimas gali atrodyti kone paranojiškas. „Aš tiktai noriu, kad tuomet, kai naudojuosi telefonu ar elektroniniu paštu, tėvai kas dešimt minučių nežvilgčiotų man per petį ir neklausinėtų, su kuo bendrauju“, — sako šešiolikmetė Eimi.

Ką galėtum daryti. Užuot leidęs, kad dėl draugystės su kitais tarp tavęs ir tėvų atsirastų barjeras, pamėgink štai ką.

● Atvirai papasakok tėvams, kas yra tavo draugai, ir pasistenk su jais supažindinti. Juk tau nepatiktų, jei tėvai imtųsi seklių vaidmens. Bet ką jiems daryti, jeigu slepi, su kuo draugauji? Nepamiršk, tavo tėvai supranta, kad draugai, kuriuos pasirenki, tau turės didelį poveikį (1 Korintiečiams 15:33). Juo daugiau jie žino apie tuos, su kuriais leidi laiką, tuo ramiau tikriausiai jausis dėl tavo pasirinkimo.

● Su tėvais apie tai kalbėk pagarbiai. Nekaltink kišimusi į kitų reikalus. Užuot šitaip elgęsis, galėtum pasakyti štai ką: „Jaučiuosi taip, tarsi visa, ką sakau draugams, kruopščiai tikrinate ir vertinate. Todėl man labai sunku net palaikyti su jais pokalbį.“ Galbūt šiuo atžvilgiu tėvai tau leis turėti kiek daugiau privatumo (Patarlių 16:23, Brb).

● Nuoširdžiai pripažink pats sau, kokia yra nesutarimų priežastis — tavo privatumas ar slaptumas. Britani, kuriai 22, sako: „Jei gyveni su tėvais, ir jie nerimauja, gali manyti: „Nieko blogo nedarau, tai kodėl turėčiau kažką slėpti?“ Antra vertus, jei tau reikia ką nors slėpti, čia jau yra kažkas ne taip.“

 Veiksmų planas. Žemiau užrašyk, ką šiuo klausimu kalbėdamas su tėvais galėtum pasakyti.

․․․․․

Privatumas ir tu

Dabar jau pats laikas pagalvoti apie keletą sprendimų dėl taip trokštamo privatumo.

1 žingsnis. Įvardink problemą.

Kokiais atvejais norėtum turėti daugiau privatumo?

․․․․․

2 žingsnis. Pasistenk suprasti tėvų požiūrį.

Dėl ko jie, tavo manymu, gali nerimauti labiausiai?

․․․․․

3 žingsnis. Ieškok sprendimų.

a) Prisimink bent vieną situaciją, kai netyčia galėjai paaštrinti problemą, ir užrašyk tai.

․․․․․

b) Turėdamas omenyje, ką užrašei, ką galėtum pakeisti?

․․․․․

c) Kokios tėvų reakcijos į savo pageidavimus norėtum?

․․․․․

4 žingsnis. Išsakyk tai tėvams.

Pasirink tinkamą laiką ir apie tai, ką užrašei, pasikalbėk su tėvais.

Daugiau serijos „Jaunimas klausia“ straipsnių anglų kalba galima rasti tinklalapyje www.watchtower.org/ype

[Išnašos]

PAMĄSTYK

● Kodėl tėvai turi teisę žinoti, kas vyksta tavo gyvenime?

● Kaip tavo pastangos ugdytis bendravimo įgūdžius su tėvais vėliau galės būti naudingos bendraujant su kitais suaugusiais?

[Rėmelis/iliustracijos 19 puslapyje]

KĄ SAKO TAVO BENDRAAMŽIAI

„Jeigu jaunuoliai su tėvais atviri, tėvams bus mažiau priežasčių skaityti jų elektroninius laiškus ar žinutes, kad išsiaiškintų, kas vyksta jų gyvenime.“

„Jei tėvai skaitytų mano elektroninius laiškus, nė kiek dėl to nesijaudinčiau. Jeigu teisę tikrinti savo darbuotojų elektroninį paštą turi darbdavys, kodėl lygiai taip pat savo vaikų negalėtų kontroliuoti tėvai?“

„Tėvai nenori, kad tau kas nors atsitiktų, todėl kartais galvoji, kad jie pažeidžia tavo privatumą. Tai neatrodo teisinga. Bet, kalbant nuoširdžiai, jeigu turėčiau vaikų, tikriausiai daryčiau tą patį.“

[Iliustracijos]

Iden

Kevinas

Aleina

[Rėmelis 21 puslapyje]

TĖVŲ DĖMESIUI

● Jūsų sūnus užsidarė savo kambaryje. Ar reikėtų įsiveržti nepasibeldus?

● Skubėdama į mokyklą, dukra paliko telefoną. Ar turėtumėte peržiūrėti išsaugotas žinutes?

Į šiuos klausimus atsakyti nelengva. Viena vertus, jūs turite teisę žinoti, kas vyksta jūsų paauglio sūnaus ar dukters gyvenime, ir pareigą vaiką apsaugoti. Kita vertus, negalite kaip koks sraigtasparnis visą laiką įtariai suktis virš savo vaiko ir kontroliuoti kiekvieną jo žingsnį. Kaip elgtis, kad neperlenktumėte lazdos?

Pirma, pripažinkite, jog paauglio troškimas turėti privatumo ne visada reiškia, kad jis daro kažką bloga. Dažniausiai, vaikui augant, tai visiškai normalu. Privatumas paaugliams leidžia išbandyti savo „sparnus“, kai patys susiranda draugų ir pasitelkdami nuovoką svarsto problemas (Romiečiams 12:1, 2). Be to, padeda ugdytis įžvalgumą — būtiną savybę, kurios reikia, kad taptų atsakingais suaugusiais žmonėmis (1 Korintiečiams 13:11). Taip pat prieš rasdami atsakymą į sunkius klausimus, jaunuoliai galės viską apmąstyti (Patarlių 15:28).

Antra, supraskite, kad pernelyg kontroliuodami savo sūnaus ar dukters gyvenimą galite jam sukelti apmaudą ir norą maištauti (Efeziečiams 6:4; Kolosiečiams 3:21). Ar tai reiškia, jog turėtumėte viską leisti? Ne, nes vis dėlto tebesate tėvai. Tačiau jūsų tikslas yra, kad vaikas išlavintų savo sąžinę (Pakartoto Įstatymo 6:6, 7; Patarlių 22:6). Galiausiai vadovavimas juk daug veiksmingesnis negu sekimas.

Trečia, jei iškyla problema, ją drauge aptarkite. Išklausykite, kokių jis turi rūpesčių. Gal yra atvejų, kai galite nusileisti? (Filipiečiams 4:5, NW) Tegul jūsų sūnus ar dukra žino, kad turės daugiau privatumo, jeigu pateisins jūsų pasitikėjimą. Paaiškinkite, kokie bus neklusnumo padariniai, ir nenuolaidžiaukite. Neabejokite, kad galima savo vaikams suteikti šiek tiek privatumo, ir vis dėlto likti rūpestingais tėvais.

[Iliustracija 20 puslapyje]

Pasitikėjimas yra tarsi atlygis už darbą — jį būtina užsitarnauti