Biblijos požiūris

Ar mūsų bėdos yra Dievo bausmė?

„Jaučiuosi tarsi baudžiama“, — sako šeštą dešimtį įpusėjusi moteris, sužinojusi, kad serga vėžiu. Prisimindama, ką bloga anksčiau yra padariusi, ji nusprendžia: „Matyt, taip Dievas man parodo, jog nusidėjau.“

KAI ištinka kokia nelaimė, daugelis mano, jog tai Dievas baudžia už praeities klaidas. Bėdoms užgriuvus ne vieną išgirsi guodžiantis: „Kodėl aš? Už ką mane šitaip?“ Ar turėtume daryti išvadą, jog mūsų bėdos rodo, kad Dievas mums nepalankus? Ar žmogų ištinkančios nelaimės tikrai yra Dievo bausmė?

Bėdų patyrė ir ištikimi Dievo garbintojai

Tik pagalvokime, kas Biblijoje rašoma apie vyrą, vardu Jobas. Jis netikėtai prarado savo turtą. Paskui, atūžus vėtrai, žuvo visi dešimt jo vaikų. Netrukus pats susirgo sekinančia bjauria liga (Jobo 1:13-19; 2:7, 8). Dėl visų šitų negandų Jobas skundėsi: „Mane ištiko Dievo ranka!“ (Jobo 19:21). Matyt, kaip ir daugelis šiandien, Jobas manė, kad jį baudžia Dievas.

Tačiau Biblija atskleidžia, jog prieš prasidedant toms kančioms pats Dievas Jobą apibūdino kaip „žmogų be priekaištų ir dorą, dievobaimingą ir besišalinantį pikta“ (Jobo 1:8). Kadangi jis taip palankiai atsiliepė apie Jobą, darosi aišku, kad šį prislėgusios nelaimės nebuvo Dievo bausmė.

Biblijoje išties gausu pasakojimų apie bėdų patyrusius dorus žmones. Juozapas, ištikimas Dievo tarnas, buvo neteisingai  apkaltintas ir maždaug dvejus metus sėdėjo kalėjime (Pradžios 39:10-20; 40:15). Ištikimasis krikščionis Timotiejus kentėjo dėl „dažnų negalavimų“ (1 Timotiejui 5:23). Net Jėzus Kristus, kuris niekada nepadarė nieko blogo, prieš skausmingą mirtį buvo žiauriai kankinamas (1 Petro 2:21-24). Taigi manyti, kad mūsų bėdos rodo, jog patekome Dievo nemalonėn, klaidinga. Bet jeigu Dievas už žmonių kančias neatsako, kas tuomet už jas atsakingas?

Kodėl patiriame bėdų?

Iš Biblijos aišku, kad dėl Jobą ištikusių skaudžių nelaimių buvo kaltas Šėtonas (Jobo 1:7-12; 2:3-8). Be to, Biblija pripažįsta, kad ir šiandien Šėtonas tebėra svarbiausias mūsų bėdų šaltinis. Joje sakoma: „Vargas žemei ir jūrai, nes pas jus nukrito velnias, kupinas baisaus įniršio, žinodamas mažai beturįs laiko“ (Apreiškimo 12:12). Būdamas „šio pasaulio kunigaikštis“ Šėtonas daugelį žmonių pastūmėja elgtis nedorai, o tai atneša neapsakomas kančias ir sielvartą (Jono 12:31; Psalmyno 37:12, 14). *

Tačiau neturėtume skubėti dėl visų mus ištinkančių nelaimių kaltinti Šėtono. Dėl paveldėtos nuodėmės bei savo netobulumo dažnai nesugebame išmintingai apsispręsti ir pakliūvame į bėdą (Psalmyno 51:7 [51:5, Brb]; Romiečiams 5:12). Pavyzdžiui, įsivaizduokite žmogų, kuris nenori nei tinkamai maitintis, nei pakankamai ilsėtis. Jeigu ilgainiui smarkiai pašlis jo sveikata, ar jis turėtų kaltinti Velnią? Ne, toks žmogus tiesiog renka karčius savo netikusio sprendimo vaisius (Galatams 6:7). Šiuo atveju yra būtent taip, kaip sakoma Biblijos patarlėje: „Paties žmogaus kvailumas veda į pražūtį“ (Patarlių 19:3).

Galiausiai reikia suvokti, kad daugelį nemalonumų patiriame vien dėl „laiko ir atsitiktinumo“ (Mokytojo 9:11, Brb). Pavyzdžiui, žmogų nelauktai užklupo audra. Ar jis tik šiek tiek sušlaps, ar bus permerktas iki paskutinio siūlo, priklausys tiktai nuo to, kur bus prapliupus lietui. Panašiai ir šiais „sunkiais laikais“ daugybė bėdų gali užgriūti dėl nepalankių sąlygų (2 Timotiejui 3:1-5). Kiek jos veikia mus, dažnai priklauso nuo laiko ir aplinkybių, kurias kartais menkai tegalime kontroliuoti. Ar tai reiškia, kad bėdos mus kamuos visada?

Greit jokių bėdų nebebus

Laimei, netrukus Jehova Dievas visiems vargams padarys galą (Izaijo 25:8; Apreiškimo 1:3; 21:3, 4). O dabar jis parodo, jog mumis iš tikrųjų rūpinasi — moko ir teikia „Raštų paguodą“, kad įveiktume sunkumus laukdami nuostabios ateities, kuri jau visai arti (Romiečiams 15:4; 1 Petro 5:7). Tuomet tie, kas teisūs Dievo akyse, džiaugsis nesibaigiančiu gyvenimu naujame pasaulyje, kur jokių bėdų nebeliks (Psalmyno 37:29, 37).

[Išnaša]

AR ŽINOTE?

▪ Ar bėdų patiria tiktai nusidėjėliai? (Jobo 1:8)

▪ Ar Velnias kaltas dėl visų mūsų vargų? (Galatams 6:7)

▪ Ar bėdos kamuos visada? (Apreiškimo 21:3, 4)

[Anotacija 29 puslapyje]

„Visa priklauso nuo laiko ir atsitiktinumo“ (Mokytojo 9:11, Brb).