Paua — jūrų opalas

IŠ ATSIBUSKITE! BENDRADARBIO NAUJOJOJE ZELANDIJOJE

Kramsnodamas pakrantės srovių siūbuojamus jūros dumblius, vandenyno dugnu per uolas lėtai šliaužia didžiulis padaras. Jo dulsvas kiaukutas, gausiai aplipęs kalkių nuosėdomis ir smulkiais jūros gyviais, slepia jo vidų, mirguliuojantį visomis vaivorykštės spalvomis — šaltai mėlyna, jūros bangų žalumo ir tamsaus purpuro, — pereinančiomis į auksu ir sidabru sutviskančią gelsvą bei rožinę.

ŠIS nuostabus gyvis yra paua — moliuskas, randamas tik Naujojoje Zelandijoje. Tiek jis, tiek jam giminingi pilvakojai gyvena vandenyse palei uolėtas pakrantes. Nors paua vertinamas dėl spindinčios vidinės kriauklės, iš kurios daromi gražūs papuošalai, daugeliui jo mėsa — tikras delikatesas. Be to, šio moliusko kriauklėje galima užauginti žvilgančių perlų.

Paua — viena iš daugiau kaip 100 pasaulyje žinomų pilvakojų moliuskų rūšių. Įvairiausi pilvakojai moliuskai veisiasi viso pasaulio pakrančių vandenyse, išskyrus Pietų Ameriką ir rytinę Jungtinių Valstijų pakrantę. Tačiau šį spalvingą Naujosios Zelandijos moliuską (Haliotis iris) rasime tik šaltuose Ramiojo vandenyno pietuose.

Biologinis stebuklas

Paua kriauklės viduje dėl pakaitomis susisluoksniavusių baltymų ir kalcio šviesos spinduliai lūžta, todėl jis nelyginant opalas žėri visomis vaivorykštės spalvomis. Dėl to šis gyvis ir vadinamas jūrų opalu. Nukritus vandens temperatūrai, pilvakojai eina „žiemoti“, kitaip tariant, užmiega. Tada jų kriauklės sluoksniai auga lėčiau. Vienos paua žinovės manymu, tokia spalvų įvairovė galbūt priklauso nuo vandenyje esančių maistingųjų medžiagų bei įvairiaspalvių jūros dumblių, kuriais šie minta.

Paua išrankūs maistui, o dar labiau — kaimynams. Jie negyvena arti dygliuotojo jūrų ežio, nes šis maitinasi tais pačiais jūros dumbliais kaip ir jie. Pavojingas priešas yra ir jūrų žvaigždė. Keletas jų gali sunaikinti visą paua koloniją. Jūrų žvaigždė sumaniai čiuptuvu užspaudžia paua kvėpavimo angas ir šis uždūsta. O kai moliuskas nukrenta nuo uolos, ta plėšrūnė lengvai jį sudoroja.

Kam paua naudojami

Nors šis tamsus moliuskas iš išorės ne itin patrauklus, jo mėsą Naujosios Zelandijos gyventojai maoriai vertina nuo seno. Valgomas didžiulis paua  raumuo, arba koja, kuria šis padaras šliaužioja uolomis. Be to, maoriai paua kriaukleles naudoja kaip jauką žvejodami, apdailai, papuošalams, jas įstato kaip akis savo drožiniams.

Šiais laikais paua išpopuliarėjo kaip niekada anksčiau. Dabar gal net sunku įsivaizduoti, kad kas nors iš kelionės į Naująją Zelandiją neparsivežtų kokio papuošalo iš paua.

Mūsų dienomis gausų paua derlių narai surenka darbuodamiesi be jokių kvėpavimo aparatų. Tai tampa verslu, duodančiu milijonų dolerių pelną. Kad šie moliuskai neišnyktų Naujosios Zelandijos vandenyse, jiems gaudyti nustatyta kvotų sistema. Diduma paua mėsos konservuojama Azijos rinkai, dalis užšaldoma ir siunčiama į Singapūrą bei Honkongą, kur paua yra trokštamas skanėstas. Dažniausiai jo mėsa patiekiama žalia, supjaustyta griežinėliais kaip sušis. Nors Naujosios Zelandijos vandenyse paua gausu, dėl paklausos užjūryje daugelis vietos gyventojų šio gyvio mėsos niekada nėra ragavę.

Kad pasotintų vis didėjančią paua tarptautinę rinką, dabar tiekėjai juos pradėjo veisti šiuolaikiniu metodu. Kitos šių pilvakojų rūšys sėkmingai veisiamos Australijoje, Japonijoje bei Jungtinėse Valstijose. Naujais metodais paua įmanoma auginti rezervuaruose su kontroliuojama temperatūra toli nuo jiems įprastos natūralios aplinkos.

 Kultūriniai paua tokie pat rajūs kaip ir jų laukiniai giminaičiai. Per savaitę jie gali suryti maisto kiekį, prilygstantį pusei savo kūno svorio. Stebina tai, kad paua turi tvirtus raumenis. Apversti jie greitai atsiverčia. Kultūrinius paua lengva prižiūrėti. Viena specialistė sako, jog „paua malonu auginti, jie romūs, gerai elgiasi ir niekuomet nesipriešina!“

Paua perlai

Paua yra ne tik žaliavos šaltinis papuošalams iš kriauklių ir nepaprastai gardus maisto produktas, bet gali išauginti ir žvilgančių perlų. Jūroje gyvenančių paua kriauklėse natūraliai užaugusių perlų aptinkama retai. Bet juos galima auginti metodu, kurį XIX amžiaus paskutiniame dešimtmetyje pirmasis atrado prancūzų mokslininkas Lui Butanas. Užauga pusrutulio formos perlas — įspūdingų spalvų kaip ir pati kriauklė. Kokiu būdu?

Paprastai į kriauklės vidų trijose vietose — dviejose palei šonus ir vienoje palei nugarą — įterpiama po nedidelį svetimkūnį. Ilgainiui jie pasidengia perlamutro, kuriame yra kalcio karbonato ir pluoštinio baltymo, sluoksniais. Mažiausiai po pusantrų metų iš tūkstančių tokių sluoksnių susidaro mažytis perlas. (Skaitykite rėmelį apačioje.) Dideliam perlui užauginti reikia šešerių metų. Beveik tobulą perlą pavyksta išgauti iš maždaug kas penkiasdešimtos kriauklės. Jis glotnus, švytintis visomis spalvomis, itin blizgus.

Mokslininkams vis dar nesiseka paua kriauklėje išauginti apvalaus perlo. Taip yra todėl, kad šis moliuskas, kitaip nei austrė, skrandyje turi raumenį, kuris išspjauna bet kokį į jo virškinimo sistemą patekusį karoliuką. Galbūt ilgainiui kas nors atras, kaip išauginti taip trokštamą rutulinį perlą.

O kol kas galime džiaugtis tuo, ką šitas universalus pilvakojis mums teikia, — žvilgančiais papuošalais, skania mėsa ir viliojančių spalvų kriaukle. Argi nesame dėkingi Dievui už tokią žavingą dovaną? (Jokūbo 1:17)

[Rėmelis/iliustracija 24, 25 puslapiuose]

TVIRTAS NAMAS

Pagrindinis paua kriauklės komponentas — kalcio karbonatas. Tai medžiaga, iš kurios daroma ir rašomoji kreida. Tačiau paua kriauklė už kreidą tvirtesnė bent 30 kartų!

Kalcį mikroskopinio storio perlamutro plokštelėms paua išgauna iš jūros vandens. Dėl jų kriauklė ne tik nepaprastai tvirta, bet spalvinga ir blizganti. Plokšteles sulipina baltymo ir cukraus klijai. Ši stipri rišamoji medžiaga irgi prisideda prie veidrodinių kriauklės savybių.

Pagaminti tokių klijų arba nukopijuoti kiaukuto statybos procesą mokslininkams nepavyksta. Moliuskas gali užsitaisyti bet kokį kriauklės įtrūkimą ir turi bent penkis skirtingus mechanizmus, saugančius ją nuo sudužimo. Taigi paua — tikras dieviškos inžinerijos ir dizaino stebuklas.

[Šaltinio nuoroda]

© Humann/gt photo

[Iliustracijų šaltinių nuorodos 23 puslapyje]

Viršuje kairėje: © K.L. Gowlett-Holmes; viršuje dešinėje: Marcus Byrne/Photographers Direct

[Iliustracijos šaltinio nuoroda 25 puslapyje]

Silverdale Marine Hatchery, New Zealand