Senovės papročiai šių dienų Meksikoje

IŠ ATSIBUSKITE! BENDRADARBIO MEKSIKOJE

NORS dabartinėje Meksikoje mobilieji telefonai bei internetas įprasti, senovės religiniai papročiai ir įsitikinimai čia tebėra gajūs. Per praėjusius šimtmečius indėnų apeigos glaudžiai persipynė su Romos katalikybe. Tie papročiai ligi šiol dominuoja Meksikos katalikų religijoje.

Pavyzdžiui, daugelis meksikiečių kasmet lapkričio 2-ąją eina į kapines paminėti Vėlinių, dar vadinamų Mirusiųjų diena. Čia jie savo mirusiems artimiesiems palieka gėlių, maisto, alkoholinių gėrimų. Kai kas net pakviečia muzikantų padainuoti mirusiojo mėgtų dainų. Daugelio katalikų namuose įprasta statyti altorių, ant kurio kartais dedama mirusiojo nuotrauka.

Leidinyje Enciclopedia de México rašoma, jog kai kuriuose su Mirusiųjų diena susijusiuose papročiuose, regis, „tebesama tam tikrų elementų iš indėnų ochpaniztli ir teotleco mėnesių apeigų, per kurias [mirusiųjų sieloms] manes aukodavo cempasúchil gėlių ir vyniotinių su kukurūzų lapais. Tai būdavo daroma nuėmus derlių spalio pabaigoje lapkričio pradžioje“. Kaip rašoma enciklopedijoje, nemažai šitų papročių labai primena tas šventes, kurios su būdinga karnavalui dvasia būdavo rengiamos iki pasirodant ispanų užkariautojams.

Dievybės garbinimas

Viena iš Meksikos katalikų švenčių rengiama gruodžio 12-ąją. Tą dieną tūkstančiai piligrimų iš visų Meksikos valstijų susirenka į Gvadelupės Mergelės bažnyčią, stovinčią ant Tepejako kalvos šlaito Meksike. Daugelis ne vieną dieną keliauja melsdamiesi Mergelei. Į bažnyčią maldininkai paprastai įeina keliais (viršuje) ir atnašauja rožes.

Gvadelupės Mergelės atvaizdų šiandien apstu nuosavuose namuose, butuose, autobusų stotyse ir kitose viešose vietose. Ši dievybė dar vadinama „Dievo Motina“ arba „Mažąja tamsiaode iš Tepejako“. Nuo XVI amžiaus tikintieji neretai jai priskiria išgijimo ir kitokius stebuklus.

Iš ko kilo toks garbinimas

Dievybės garbinimas bei kitokie tai šventei būdingi elementai atėjo iš žilos senovės — laikų, kai actekai garbino deivę motiną Kihuagvatli, dar vadinamą Tonancin („mūsų mažoji motina“). Knygoje México a través de los siglos rašoma, jog šios dievybės ir jos sūnaus  Huicilopočtlio garbinimas į Tenočtitlaną, buvusią actekų imperijos sostinę (dabar Meksikas), atkeliavo drauge su senovės actekų gentimi.

Kihuagvatli šventyklą, stovėjusią ant Tepejako kalvos, sugriovė ispanai. Pagal vieną padavimą, nepraėjus nei 40 metų nuo Kolumbo išsilaipinimo šiame žemyne, vietos indėnui Chuanui Diegui pasirodė Gvadelupės Mergelė. Kaip teigiama, šioji paprašiusi, kad toje vietoje jai būtų pastatyta šventykla.

Actekai Kihuagvatli didžiai garbino. Pasakojama ją buvus ilgais palaidais plaukais, apsirengusią balta suknele. O jos šventyklos durys buvusios tokios žemos, kad pro jas įeiti žmonės galėdavo tiktai keliais. Viduje Kihuagvatli garbintojai išvysdavo jos statulą, apsuptą kitų stabų, todėl susidarydavo įspūdis, jog tai tikrai „dievų motina“.

Per Kihuagvatli šventę būdavo aukojami žmonės, šokama, rengiamas karių paradas. Jie pražygiuodavo „su rožėmis rankose. Karių kaklą ir galvą puošdavo rožių vainikai“. Šias dovanas jie palikdavo šventyklos viršuje kaip aukas Huicilopočtliui. Kai kurie indėnai, tarp jų ir daugelis iš Gvatemalos, į Kihuagvatli šventę eidavo beveik du tūkstančius kilometrų.

Ar svarbu, kokios garbinimo šaknys?

Akivaizdu, kad katalikiško Gvadelupės Mergelės atvaizdo garbinimas perimtas iš apeigų žmonių, negarbinusių tikrojo Dievo, apie kurį rašoma Biblijoje (Psalmyno 83:19 [83:18, Brb]). Ar reikėtų į tai atsižvelgti? Ar išties svarbu, kokios yra garbinimo šaknys?

Apaštalas Paulius šiuo klausimu davė išmintingą patarimą: „Nevilkite svetimo jungo su netikinčiaisiais. [...] Kaipgi galima gretinti Kristų su Beliaru arba tikintį su netikinčiu?“ Ir dar: „Visa ištirkite ir, kas gera, palaikykite!“ (2 Korintiečiams 6:14, 15; 1 Tesalonikiečiams 5:21).

Toks paskatinimas aktualus ir šiandien. Turime susimąstyti, kaip garbiname Dievą, ir įsitikinti, ar tai visiškai atitinka, ko moko jo Žodis, Biblija. O gal kokiu nors atžvilgiu Dievo garbinimą perėmėme iš žmonių, tarnavusių netikriems dievams? Asmuo, kuris trokšta įtikti Jehovai, tikrajam Dievui, išmintingai stengsis rasti atsakymus į tokius klausimus.

[Iliustracija 23 puslapyje]

Piligrimai atkeliauja prie Gvadelupės Mergelės bažnyčios

[Iliustracija 23 puslapyje]

Muzikantai prie kapų lapkričio 2-ąją