Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

„Kai dieną užslinko naktis“

„Kai dieną užslinko naktis“

„Kai dieną užslinko naktis“

ATSIBUSKITE! BENDRADARBIO BENINE

„TAI bent reginys! Saulės užtemimas apstulbino milijonus žmonių“, — skelbė Ganos laikraščio Daily Graphic antraštės kitą dieną po 2006-ųjų kovo 29-ąją įvykusio visiško Saulės užtemimo. Pirmiausia jį buvo galima stebėti labiausiai į rytus nutolusiame Brazilijos pakraštyje. Nuo ten maždaug 1600 kilometrų per valandą greičiu jis perskriejo Atlanto vandenyną ir apie aštuntą valandą ryto pasiekė Ganą, Togą ir Beniną. Kokį reginį Vakarų Afrika tikėjosi išvysti?

Paskutinį kartą visiškas Saulės užtemimas virš Ganos įvyko 1947 metais. Teodoras, kuriam tada buvo 27, prisimena: „Daugelis Saulės užtemimo niekada nebuvo matę, tad kaip jis atrodo, tiksliai nė neįsivaizdavo. Matyt, todėl žmonės patirtus įspūdžius nusakė taip: „Kai dieną užslinko naktis.“

Pastangos informuoti visuomenę

Kad perspėtų apie pavojų, gresiantį, jei kas per užtemimą sumanytų į Saulę žiūrėti plika akimi, valdžia inicijavo didelę kampaniją. Toge ryškūs plakatai perspėjo: „Saugokite akis! Antraip galite prarasti regėjimą!“

Pareigūnai akcentavo, kad stebėti užtemimą yra dvi galimybės: pirma, pasilikti viduje ir, kas vyksta, sekti per televiziją; antra, lauke į Saulę žiūrėti per specialius apsauginius akinius. Milijonai žmonių tą įspūdingą reginį matė televizorių ir kompiuterių ekranuose. Tačiau šie negalėjo perteikti jaudulio kupinos atmosferos, atsiradusios augant smalsumui ir sambrūzdžiui prieš pat užtemimą ir jo metu. Pamėginkime viską įsivaizduoti, tarsi stebėtume savo akimis.

Laukimo įtampa didėja

Tas rytas Vakarų Afrikoje niekuo nesiskyrė nuo kitų — giedrame danguje ryškiai švietė saulė. Ar užtemimas tikrai įvyks? Laikrodžiams skaičiuojant paskutines minutes iki paskelbtos jo pradžios, visi, kas tik buvo lauke, užsidėjo apsauginius akinius ir pradėjo įdėmiai stebėti dangų. Kai kurie mobiliaisiais telefonais teiravosi savo pažįstamų, ką šie mato būdami kitur.

Daugiau kaip už 350000 kilometrų virš stebėtojų skriejantis Mėnulis, nors iš pradžių ir nepastebimas, nesulaikomai skubėjo į „pasimatymą“ su Saule. Staiga jis pasirodė ant paties Saulės kraštelio ir, nelyginant tamsi šukė, pamažu pradėjo dengti jos diską. Tai pastebėjo vienas žmogus, paskui antras, trečias... ir jaudulys stiprėjo.

Pirmąją užtemimo valandą Saulė, rodos, švietė kaip švietusi. Tačiau Mėnuliui tęsiant savo pergalingą žygį, vaizdas keitėsi. Žydras dangus ėmė tamsėti. Atvėso. Nors buvo rytas, sparčiai temo, todėl užsidegė šviesai jautrios gatvių ir apsaugos lempos. Gatvės ištuštėjo. Užsidarė parduotuvės. Paliovė čiulbėti paukščiai, o kitokie gyvūnai išsislapstė ir jau rengėsi miegoti. Pasidarė visiškai tamsu. Saulei užtemus, įsiviešpatavo tyla.

Neužmirštamas įspūdis

Sužibo žvaigždės. Juodą Mėnulio skritulį juosiantis įspūdingas Saulės vainikas (Saulės išorinis atmosferos sluoksnis) suspindo tarsi perlų baltumo aureolė. Dėl Mėnulio paviršiaus nelygumų ant siauro Saulės žiedo atsirado švytinčių dėmelių, vadinamų Beilio vėriniu *. Vaizdas priminė žiedą su briliantu. Chromosfera (sluoksnis po Saulės vainiku) sutvisko purpuro ir rožinėmis spalvomis. „Tai buvo labiausiai stulbinantis iš visų kada nors mano matytų reginių, tikras grožio stebuklas“, — išreiškė savo susižavėjimą vienas stebėtojas.

Visiškas užtemimas truko maždaug tris minutes. Paskui Saulė pradėjo „atsikovoti prarastas pozicijas“. Daugelis ją pasitiko plojimais ir pritarimo šūksmais. Dangus pašviesėjo, žvaigždės pamažu blanko. Nejauki atmosfera išsisklaidė, nelyginant ryto migla.

Mėnulis — „ištikimas liudytojas dangaus skliaute“, todėl užtemimus galima apskaičiuoti šimtus metų į priekį (Psalmyno 89:38 [89:37, Brb]). Vakarų Afrika šito Saulės užtemimo laukė beveik 60 metų. Kitas visiškas užtemimas čia įvyks 2081-aisiais. Galbūt ten, kur gyvenate jūs, proga stebėti tokį nepamirštamą reiškinį pasitaikys daug greičiau.

[Išnaša]

^ pstr. 13 Pavadintas britų astronomo Fransio Beilio vardu. Šį reiškinį jis pirmasis aprašė per 1836 metais vykusį visišką Saulės užtemimą.

[Rėmelis/iliustracija 29 puslapyje]

Saulės užtemimas Jėzaus mirties dieną?

Morkaus 15:33 teigiama: „Šeštai valandai atėjus, visą kraštą apgaubė tamsa iki devintos valandos.“ Šios trys valandos tamsos, maždaug nuo vidurdienio iki penkioliktos valandos, tikrai buvo stebuklas, nes tuomet užtemimas įvykti niekaip negalėjo. Pirma, Saulės užtemimas stebint iš kokio vieno žemės taško ilgiausiai gali trukti apie septynias su puse minutės. Antra, Jėzus mirė nisano (mėnulio mėnuo) 14-ą dieną. Pirmoji nisano mėnesio diena visada sutampa su jaunaties pradžia. Tuo metu Mėnulis yra tarp Žemės ir Saulės, būtent tokioje padėtyje, kai gali įvykti Saulės užtemimas. Nisano 14-ąją Mėnulis jau būna apskriejęs pusę savo orbitos. Tada Žemė atsiduria tarp Saulės ir Mėnulio, taigi jis Saulės ne tik neužstoja, bet maksimaliai atspindi jos šviesą. Todėl tuomet matome Mėnulio pilnatį, aiškiai liudijančią, kad atėjo metas paminėti Jėzaus mirtį.

[Iliustracija]

Nisano 14-ąją Mėnulis visada pereina į pilnaties fazę

[Schema/žemėlapis 28, 29 puslapiuose]

(Prašom žiūrėti patį leidinį)

Užtemimo kelias

⇧ AFRIKA

BENINAS ●

TOGAS ●

GANA ●

[Šaltinio nuoroda]

Žemėlapis: Based on NASA/Visible Earth imagery

[Iliustracija 28 puslapyje]

Visiškas Saulės užtemimas 2006-ųjų kovo 29-ąją

[Iliustracija 28 puslapyje]

Per specialius apsauginius akinius užtemimą galima stebėti tiesiogiai