Įspūdingų kontrastų delta Europoje

Iš Atsibuskite! bendradarbio Rumunijoje

 Dunojus išteka iš Švarcvaldo Vokietijoje. Aukštupyje savo sraunius vandenis plukdo į rytus per Austriją, Slovakiją. Paskui, jau tapęs galinga upe, suka į pietus ir plaukia per Vengriją, o toliau skiria Kroatiją nuo Serbijos ir Juodkalnijos. Vidurupyje praplatėjęs, lėčiau vingiuoja palei Bulgarijos pasienį, tada, padaręs lankstą, per Rumuniją teka į šiaurę ir prieš baigdamas kelionę Rumuniją atskiria nuo Ukrainos.

Papilnėjęs nuo sąnašų ir maždaug iš 300 intakų surinkto vandens Dunojus išsilieja į gražią deltą ir netoli Tulčios miesto Rumunijos pietryčiuose išsišakoja į tris pagrindines vagas — Kiliją, Suliną bei Šv. Jurgio, ir jomis įteka į Juodąją jūrą.

Iš tų lėtai plaukiančių atšakų atsiskiria daugybė upeliukų, kurie deltoje maitina begalę pelkių ir ežerų. Upės atneštos nuosėdos susimaišo su jūros smėliu ir sudaro didžiules kalvas bei salas. Kai kurios kopos (pavyzdžiui, Karaormano) siekia kone šešis metrus ir primena supustytas dykumoje.

Tačiau Dunojaus delta — ne tik lakusis smėlis ir sąnašos. Tai didžiausias Europoje, maždaug 4300 kvadratinių kilometrų pelkynas. Be to, čia yra, regis, ir  didžiausias pasaulyje nendrynas. Jis užima kone 1700 kvadratinių kilometrų!

Daugelyje deltos smėlėtų aukštumų veši guobų, ąžuolų, alksnių giraitės. Medžiai apraizgyti laukinių vijoklių, gebenių lipikių, graikinių savisukių ir kitokių vienas per kitą į šviesą besiveržiančių vijoklinių augalų. Tam tikra prasme Dunojaus delta yra milžiniškas organinis filtras — didžiausia vandenvalos sistema Europoje.

Puikus prieglobstis gyvūnams

Šiame paukščių rojuje būriuojasi milijonai daugiau kaip 300 rūšių sparnuočių. Čia peri maždaug pusė pasaulyje išlikusių rožinių pelikanų ir daugiau kaip 60 procentų mažųjų kormoranų. Be to, žiemoja kone visos planetos rudakaklės berniklės — nykstanti rūšis. Pelikanai kovo mėnesį atokiai plūduriuojančiose nendrių salelėse suka lizdus ir deda kiaušinius. Rudenį jie išskrenda į Nilo deltą, Graikiją arba Azijos pakrantes iki pat Indijos.

Grįžti į Dunojaus deltą paukščius traukia ne tik puikus arealas, bet ir gausybė žuvų, kurių yra daugiau kaip 90 rūšių. Iš tikrųjų čia sugaunama pusė Rumunijoje maistui suvartojamų gėlavandenių žuvų. Vienos žinomiausių — eršketai. Jie atplaukia į Dunojų neršti. Eršketų ikrai — itin vertingas, brangus delikatesas.

Sausumos deltoje nedaug — tik 13 procentų. Joje veisiasi vilkai, lapės, kiškiai, ondatros. Čia prieglobstį randa ir nykstantys gyvūnai, kaip antai gėlavandenės ūdros, europinės audinės, kurių kailiniai kadaise buvo itin madingi. Be to, šioje vandens karalystėje skraido bei ropoja daugiau kaip 1800 rūšių vabzdžiai.

Gamtos draustinis

1991 metais Dunojaus delta buvo įtraukta į Pasaulio paveldo sąrašą, o kitais metais pripažinta tarptautinio masto biosferos draustiniu. Tulčioje įkurtas biuras jam prižiūrėti. Žūklė oficialiai reguliuojama, bet brakonieriavimas tebėra opi problema.

Deltos ekosistemai kenkia ir miestai bei gamyklos: jie į visą 2850 kilometrų Dunojaus vagą leidžia nuotekas. Daug metų, prieš pasiekdami deltą, upės vandenys išsivalydavo drėgnose žemupio pievose. Bet dabar keturi penktadaliai šių pievų jau išnykę.

Kasmet pati delta po maždaug 30 metrų pasistūmėja į Juodąją jūrą. Kaip per tūkstančius metų, taip dabar Dunojus plečiasi ir jo įspūdingų kontrastų gamtovaizdis nepaliaujamai kinta.

[Žemėlapiai 24 puslapyje]

(Prašom žiūrėti patį leidinį)

UKRAINA

MOLDOVA

RUMUNIJA

Bukareštas

Dunojaus delta

JUODOJI JŪRA

Dunojus

BULGARIJA

[Iliustracija 24 puslapyje]

Vienas didžiausių pasaulyje deltos nendrynas — prieglobstis visokiems laukiniams gyvūnams

[Iliustracija 24 puslapyje]

Ondatra

[Iliustracijos 25 puslapyje]

Čia peri beveik pusė pasaulyje išlikusių rožinių pelikanų

[Iliustracija 26 puslapyje]

Šitame paukščių rojuje būriuojasi daugiau kaip 300 rūšių sparnuočiai, tarp jų ir tulžiai

[Iliustracijos 26 puslapyje]

Dunojaus deltoje gyvena per 1800 rūšių vabzdžiai

[Iliustracijos šaltinio nuoroda 24 puslapyje]

Visos nuotraukos: Silviu Matei

[Iliustracijos šaltinio nuoroda 25 puslapyje]

Visos nuotraukos: Silviu Matei

[Iliustracijos šaltinio nuoroda 26 puslapyje]

Visos nuotraukos: Silviu Matei