Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

Gydytojai kintančiame pasaulyje

Gydytojai kintančiame pasaulyje

Gydytojai kintančiame pasaulyje

Maimonidas 1174 metais buvo paskirtas Egipto valdovų gydytoju, taigi daugiausia laiko praleisdavo rūmuose. Apie tai, ką veikdavo kasdien grįžęs namo, jis rašė: „Vienintelį kartą per parą užvalgau. Paskui einu priiminėti ligonių, išrašinėju receptus, nurodau, kaip gydytis. Ligoniai ateina, išeina ir taip iki sutemų; kartais... jaučiuosi toks išvargęs, kad nebeturiu jėgų net kalbėti.“

BŪTI gydytoju visada reikėjo pasiaukojimo. Bet pasaulis, kuriame šios profesijos žmonės darbuojasi šiandien, sparčiai kinta. Jų dienotvarkė kartais ne mažiau sekinanti nei Maimonido. Bet ar pagarba gydytojams irgi išliko? Kaip naujos tendencijos veikia jų gyvenseną? Kaip dėl pastarojo meto pokyčių pasikeitė gydytojo ir paciento tarpusavio santykiai?

Kitokie santykiai

Kai kas dar prisimena laikus, kai gydytojas visa, kas reikalinga, nešiodavosi juodame portfelyje. Beje, tuomet, kaip ir šiandien, gydytojus žmonės vertino prieštaringai. Daugumą gerbė dėl sugebėjimų ir autoriteto bei žavėjosi jų kilniu elgesiu. Tačiau tuo pat metu burnodavo dėl paslaugų brangumo, plūdo dėl nesėkmingo gydymo, smerkė dėl tariamo nejautrumo.

Vis dėlto rūpindamiesi kelių tos pačios šeimos kartų sveikata nemažai gydytojų jautė didžiulį pasitenkinimą. Jie ne sykį lankydavo ligonį namuose, o nuvykę pas ką į kaimą neretai pasilikdavo užkąsti. Jei reikėdavo priimti naujagimį, kartais išbūdavo net visą naktį. Vaistus ligoniams dažniausiai ruošdavo patys. Kai kurie būdami nesavanaudiški iš neturtingųjų neimdavo užmokesčio, o kreiptis į gydytoją galėjai bet kuriuo paros metu visas septynias savaitės dienas.

Žinoma, kai kas taip dirba ir dabar, bet daug kur santykiai tarp gydytojų ir pacientų per kelis pastaruosius dešimtmečius turbūt pasikeitė labiau nei per daugelį amžių. Kas tuos pokyčius lėmė? Pirmiausia apžvelkime, kaip pasikeitė ligonių lankymas.

Kas atsitiko su gydytojų vizitais į namus?

Anksčiau gydytojui vykti pas ligonį į namus buvo įprasta, o kai kuriose šalyse taip daroma ligi šiol. Bet apskritai pasaulyje tai jau nepopuliaru. Laikraštis The Times of India rašo: „Didėjančios specializacijos amžiuje šeimos gydytoją, artimai pažįstantį visus jos narius, sėdintį prie ligonio lovos ir pasirengusį atskubėti į namus, kada tik pakvies, matome vis rečiau.“

Labai pagausėjus medicinos žinių dauguma gydytojų tampa siauros srities specialistais ir dirba grupėmis, todėl pacientai ne visada patenka pas tą patį gydytoją. Dėl to ryšiai su pacientų šeimomis nebėra tokie ilgalaikiai kaip anksčiau.

Maždaug prieš šimtmetį, ėmus plačiau naudotis laboratorinių tyrimų duomenimis bei diagnozavimo įranga, gydytojų vizitų į namus sumažėjo. Daug kur sveikatos įstaigose į ligonių lankymą namuose pradėta žiūrėti kaip į laiko gaišimą. Šiandien diduma pacientų pas gydytoją gali atvykti patys. Be to, dalį darbo, kurį anksčiau atlikdavo gydytojas, dabar perėmė vidurinis medicinos personalas arba greitosios pagalbos tarnyba.

Pasikeitusi padėtis

Šių dienų pasaulyje privačiai dirbančių gydytojų mažėja. Medicininiu aptarnavimu vis dažniau rūpinasi valstybinės įstaigos arba sveikatos priežiūros kompanijos, kurios samdo specialistus. Tačiau daugelis gydytojų tokių trečiųjų asmenų — savo ir paciento tarpininkų — nemėgsta. Mat taip valdomose įstaigose iš medikų dažniausiai reikalaujama per trumpesnį laiką apžiūrėti daugiau ligonių. „Kiekvienam pacientui skirta nuo septynių iki dešimties minučių, — sako Šila Perkins, bendrosios praktikos gydytoja Britanijoje. — O ir to laiko didelę dalį atima informacijos įvedimas į kompiuterį. Todėl geriau susipažinti su ligoniu tiesiog nėra kada. Kartais tai varo į neviltį.“

Dabar pacientai įgyja vis daugiau teisių. Buvo metas, kai gydytojo sprendimai laikyti neginčijamais. Bet šiandien daugelyje šalių medikai privalo supažindinti ligonį su galimais gydymo būdais bei pasekmėmis juos taikant ir gauti paciento sutikimą konkrečiam gydymui. Todėl gydytojo ir paciento santykiai pasikeitė. Dabar į gydytoją kartais žiūrima tik kaip į siauros srities specialistą, kuris teikia informaciją.

Mūsų sparčiai kintančioje visuomenėje didelė dalis gydytojų — moterys. Dažnai jos labiau mėgstamos dėl gebėjimo išklausyti, todėl jų įtaka mediko profesiją, regis, daro atjautesnę.

Dauguma vertina gydytoją, kuris supranta paciento jausmus ir išgyvenimus. Bet dera paklausti, kiek pacientų suvokia, ką jaučia ir kokią įtampą nuolat patiria gydytojas. Toks supratimas tikrai pagerintų gydytojo ir paciento tarpusavio santykius. Galbūt tai daryti padės kitas straipsnis.

[Iliustracija 3 puslapyje]

Maimonidas

[Šaltinio nuoroda]

Brown Brothers

[Iliustracijos 4 puslapyje]

Anksčiau gydytojai dažnai lankydavo ligonius namuose