Stebime pasaulį

Prietaisas rykliams atbaidyti

Baimė sutikti ryklį daugelį sulaiko nuo pasiplaukiojimo vandenyne. Tačiau Pietų Afrikos Natalio apsaugos nuo ryklių taryba sukūrė atbaidomąjį prietaisą. „Nustatyta, kad tam tikros elektros bangos veikia jautrius receptorius ant ryklio snukio“, — rašoma minėtos Kvazulu-Natalio provincijos laikraštyje Weekend Witness. Išradimas pavadintas Apsauginiu vandenyno prietaisu. Prie jo artėdamas ryklys jaučia vis didesnį diskomfortą ir, kai nebegali daugiau tverti, nuplaukia šalin. Viena Australijos įmonė šiuos bangų siųstuvus daro plaukikams ir banglentininkams. Pritvirtintas virš čiurnos prietaisas sukuria aplink žmogų „individualią apsaugos zoną“. Vis dėlto gamintojai perspėja: „Garantuoti, kad ryklius atbaidyti pasiseks visada, paprasčiausiai neįmanoma.“

 Suaugusieji apsinuodija dažniau

„Kalbant apie apsinuodijimų prevenciją paprastai turimi omeny maži vaikai“, — sako Debra Kent iš Britų Kolumbijos vaistų ir nuodų informacinio centro. Vis dėlto, tęsia Kent, „dažniausiai nusinuodija paaugliai bei suaugusieji“. Laikraštyje The Vancouver Sun aiškinama, kad didžioji dauguma suaugusiųjų kokio nors nuodingo skysčio išgeria per klaidą, „pavyzdžiui, kam nors perpylus jį į kitą indą — plastmasinį vandens butelį ir nieko nepažymėjus“. Kartais nelaimės galima būtų išvengti, jei žmogus užsidegtų šviesą ir perskaitytų užrašą ant buteliuko. Pasak laikraščio, „apsinuodijimas yra ketvirta iš 10 dažniausių suaugusiųjų mirties priežasčių“.

Televizoriaus žala mažamečiams

„Jeigu televizorių leidžiame žiūrėti visai mažiems, pradėjusiems eiti į mokyklą jiems gali būti sunku sutelkti dėmesį“, — pranešama Meksiko laikraštyje The Herald. Jame rašoma apie medicinos žurnale Pediatrics skelbtą tyrimą, kuriame dalyvavo 1345 vaikai — vienerių bei trejų metų. Stebėjimai parodė: kiekviena prie televizoriaus praleista valanda 10 procentų padidindavo tikimybę, kad septynerių jiems bus sunku susikaupti. Tyrėjų nuomone, „daugumoje TV programų vaizdas taip greitai keičiasi, jog gali sutrikdyti normalų [mažylio] smegenų vystymąsi“. „Iš tiesų yra daugybė priežasčių, dėl ko vaikams nederėtų žiūrėti televizoriaus, — pasakė tyrimo vadovas dr. Dimitris Kristakis. — Kaip parodė kiti tyrimai, [televizoriaus žiūrėjimas] skatina agresyvumą ir didina nutukimo pavojų.“

Juokas — geras vaistas

„Stanfordo universiteto neurologai išsiaiškino dar vieną priežastį, kodėl juokas gerina savijautą, — rašoma informaciniame biuletenyje UC Berkeley Wellness Letter. — Jie stebėjo, kaip komiksai veikia žmonių smegenis, ir ištyrė, kad humoras bei juokas suaktyvina ‘atlygio centrus’“, tai yra tas pačias sritis kaip ir narkotikai. „Juokas sumažina įtampą, praskaidrina protą, pakelia nuotaiką“, — teigiama biuletenyje. Be to, aktyviau gaminasi hormonai, padažnėja širdies ritmas, dėl to pagerėja kraujotaka bei raumenų tonusas. „Išties geras juokas lyg mankšta, — aiškinama biuletenyje. — Nors, beje, daug kalorijų taip nesudeginsite — veikiau nuleipsite, nei sulysite.“

Augalas parodo, kur minos

„Danų bioinžinerijos kompanija išvedė augalą, kurio lapai parausta jam išaugus virš užkastų minų“, — pranešama Ispanijos laikraštyje El País. Šis minų ieškiklis, Arabidopsis thaliana, spalvą keičia paveiktas azoto dioksido — jį išskiria užkastas sprogstamasis užtaisas. „Augalo šaknims prisigėrus tos medžiagos, prasideda biocheminė grandininė reakcija, kuri paskatina pigmento antociano gamybą“, — teigiama laikraštyje. Vienos biotechnikos kompanijos prezidentas Simonas Ostergoras sako, kad „augalo sėklų [planuojama] nugabenti į užminuotas teritorijas, išbarstyti laukuose, o po penkių savaičių bus galima minas pašalinti“. Pasak Ostergoro, pritaikius šį atradimą įvairiuose kraštuose kasmet būtų galima išsaugoti tūkstančius gyvybių. Per praeito amžiaus karus apie 100 milijonų minų užkasta 75 šalyse.

Čiurliai — puikūs navigatoriai

Čiurliai „balandžio pabaigoje skrisdami iš Afrikos į Angliją įveikia daugiau kaip 6000 kilometrų“, — rašoma Londono laikraštyje The Sunday Telegraph. „Be jokių globalinės padėčių nustatymo sistemos palydovų, nelydimi skrydžių kontrolierių ir vadovų“, jie naktį skrenda 3 kilometrų aukštyje daug meistriškiau nei šiuolaikiniai laineriai. Kad neišklystų iš kurso, paukščiai savo padėtį nustato pagal vėją, o ne pagal žemės orientyrus, kaip manyta anksčiau. Dr. Juhanas Bekmanas iš Lundo universiteto Švedijoje, radaru sekęs 225 čiurlius, sako, jog „net patys naujausi lėktuvai su puikiais navigacijos prietaisais, atrodo, nebūtų pajėgūs taip puikiai orientuotis pagal vėją“. Be to, kai kurių tyrimų duomenimis, naktį skrendančių paukščių pusė smegenų ilsisi. Vis dėlto, pasak Karališkosios paukščių apsaugos bendrijos nario Greihamo Madžo, neatsakyta lieka nemažai klausimų. Pavyzdžiui, kuo gi paukščiai maitinasi skrisdami?!

Atgrasūs tualetai

Kaip rašoma Prancūzijos savaitraštyje L’Express, ‘šlapios grindys, iš čiaupo bėgantis ledinis vanduo, muilo ir privatumo stygius, nes išlūžę užraktai ir mažos skiriamosios sienelės’, daugeliui šalies moksleivių atima norą užeiti į mokyklų tualetus. Fédération des conseils de parents d’élèves (Mokinių tėvų tarybų federacijos) inicijuotas tyrimas parodė, kad „savo mokyklos tualetais paprastai nesinaudoja daugiau kaip 48 procentai moksleivių“. Ir tai, aišku, atsiliepia sveikatai. Tyrimo duomenimis, „ketvirtadalis iš jų turi bėdų su žarnynu ar šlapimo sistema“. Vaikų urologas Mišelis Averu sako: „Vaikas šlapintis turėtų penkis šešis kartus per dieną. Jeigu šlapimo pūslė neištuštinama pakankamai dažnai, ilgainiui gali įsimesti infekcija ir sutrikti pūslės veikla.“