Nairobis — „vėsiųjų vandenų vieta“

IŠ ATSIBUSKITE! BENDRADARBIO KENIJOJE

„Neišvaizdi, pelkėta, vėjų gairinama žemė. Čia negyvena joks žmogus, tik veisiasi tūkstančiai įvairiausių laukinių gyvūnų. Vien senas vilkstinių takas, tolstantis klampotos lygumos pakraščiu, išduoda, kad retsykiais čia apsilanko žmonės“ („KOLONIJOS KENIJOJE PRADŽIA“).

ŠTAI taip prieš gerą šimtmetį atrodė Nairobis — tikras liūtų, raganosių, leopardų, žirafų, mirtinai nuodingų gyvačių ir kitų padarų knibždėlynas. Prie čia tekančios upės narsieji masajai atgindavo savo galvijų bandas. Šie klajokliai upę vadino Uaso Nairobi, kas reiškia „šaltas vanduo“, o pačią vietovę — Enkarre Nairobi, tai yra „vėsiųjų vandenų vieta“. Taip atsirado miesto, visiškai pakeitusio Kenijos istoriją, vardas.

 Užgimė jis tiesiant Kenijos geležinkelį, iš pradžių vadintą „beprotišku projektu“. * Pakrantės mieste Mombasoje pradėta linija iki 1899 metų vidurio nusidriekė 530 kilometrų ir pasiekė Nairobį. Geležinkelis radosi per didelius vargus: kurį laiką darbininkus pjovė du „Cavo žmogėdromis“ praminti liūtai, ypač sunkiai darbai ėjosi Rytų Afrikos lūžių zonos teritorijoje. Kadangi linija turėjo tęstis dar toliau į žemyno gilumą, laikyti pagrindinę stotį Mombasoje pasidarė nebepraktiška. Naujai darbininkų ir statybinių medžiagų bazei geriausiai tiko iš pirmo žvilgsnio nesvetingas Nairobis. Tokiomis aplinkybėmis įkurtas miestas galiausiai tapo Kenijos sostine.

XX amžiaus pradžioje Nairobis tapo neseniai įsteigto Britanijos Rytų Afrikos protektorato (anuometinis Kenijos pavadinimas) administraciniu centru. Plėtėsi jis be jokio išankstinio planavimo — aplink geležinkelio stotį chaotiškai pridygo gremėzdiškų statinių, suręstų iš medžio, gofruotos skardos ir kitko. Anuometinis Nairobis labiau panėšėjo į lūšnyną, o ne į būsimą tarptautinį centrą — tokios miesto ateities prieš šimtmetį niekas nė sapnuoti nesapnavo. Be to, gyventojai turėjo nuolat saugotis apylinkėse klaidžiojančių žvėrių.

Netrukus naująją gyvenvietę užpuolė ligos. Valdžiai teko pirmas išties sunkus uždavinys — greitai sustabdyti maro protrūkį. Ir ką gi — epidemijos apimtus rajonus paprasčiausiai sudegino! Per kitus 50 metų niūri Nairobio praeitis pamažu užsimiršo, ir jis iškilo kaip komercinis bei visuomeninis Rytų Afrikos centras.

Šiuolaikiškas miestas

Nairobis yra beveik 1700 metrų virš jūros lygio, tad iš jo atsiveria gražūs vaizdai. Giedrą dieną galima nesunkiai įžiūrėti dvi Afrikos įžymybes. Šiaurėje dunkso 5199 metrų aukščio Kenijos kalnas — didžiausias šalyje ir antras Afrikoje. O toli pietuose, kur Kenija ribojasi su Tanzanija, boluoja didingiausia viso žemyno viršukalnė — 5895 metrų aukščio Kilimandžaras. Nors jis netoli pusiaujo, viršūnę visada dengia sniegas bei ledas. Dėl to prieš pusantro šimtmečio Kilimandžaras labai traukė Europos geografus ir keliautojus.

Per pastaruosius pusšimtį su viršum metų Nairobis neatpažįstamai pasikeitė. Apie jo augimą liudija vis naujų dangoraižių siluetai. Besileidžiančios tropikų saulės nutvieksti plieno ir stiklo gigantai — išties įspūdingas reginys. Apsilankius  Nairobio centriniame verslo rajone sunku patikėti, kad vos prieš šimtmetį čia medžiojo plėšrūnai, ir žmonėms tai buvo pavojinga vieta.

Viską pakeitė laikas. Į miestą atvežta egzotiškų augalų, pavyzdžiui, dailiųjų bugenvilijų, gražiai žydinčių palisandramedžių, sparčiai augančių eukaliptų bei Australijos akacijų. Taip dulkėti takai pamažu virto gaivų šešėlį teikiančiomis alėjomis. Botanikos sode netoli miesto centro auga bent 270 rūšių medžiai. Todėl daugelis pritars vieno rašytojo pastebėjimui, kad Nairobis „atrodo lyg būtų įsikūręs miške“. Iš dalies dėl gausios augmenijos čia laikosi optimali temperatūra: dienomis šilta, o naktimis — maloniai vėsu.

Kultūrų mozaika

Nairobis lyg koks magnetas traukia žmones iš įvairių šalių. Mieste dabar daugiau nei du milijonai gyventojų. Iš pradžių čia apsistoti viliojo geležinkelio teikiami privalumai. Pavyzdžiui, linijos tiesime dalyvavę indai vėliau steigė įmones, kurios išaugo ir dabar veikia visoje Kenijoje. Taip pat įsitvirtino verslininkai iš Australijos, Kanados bei kelių Afrikos šalių.

Nairobis — tikra kultūrų mozaika. Čia ir gražiu sariu pasipuošusi indė traukia apsipirkti, į statybas žingsniuoja inžinierius pakistanietis, nepriekaištingai apsirengusi stiuardesė iš Nyderlandų registruojasi viename iš viešbučių, į svarbų susitikimą — turbūt klestinčioje Nairobio vertybinių popierių biržoje — skuba verslininkas japonas. O vietinius pamatysi lūkuriuojančius autobusų stotelėse, prekiaujančius kioskuose, turgavietėse, parduotuvėse. Daug jų dirba įvairiausių Nairobyje įsikūrusių įmonių biuruose bei cechuose.

Įdomu, kad didžioji dalis iš Kenijos kilusių sostinės gyventojų atsikėlė čionai palyginti  neseniai. Juos atviliojo geresnės gyvenimo sąlygos. Apskritai žmonės Nairobyje draugiški ir svetingi. Tai gal viena iš priežasčių, kodėl tiek daug organizacijų steigia čia savo regionines bei pasaulines atstovybes. Pavyzdžiui, Nairobyje yra Jungtinių Tautų aplinkosaugos programos pagrindinis biuras.

Kas traukia turistus?

Kenijoje labai įvairi gyvūnija. Šalies nacionalinius parkus ir draustinius kasmet užplūsta tūkstančiai keliauninkų. Daugelis ekskursijų rengiamos būtent iš Nairobio. Tačiau atvykėlius domina ir pati sostinė — juk retas kuris miestas gali pasigirti tiesiog panosėje klajojančiais žvėrimis. Mažiau nei dešimt kilometrų nuo centro — ir jau esate turistų ypač lankomame nacionaliniame parke. * Čia karaliauja buvusieji Nairobio šeimininkai. Juos nuo miesto skiria tik apyretė vielinė tvora. 2002-ųjų rugsėjį į vienus sostinės namus, tiesiog į gyvenamąjį kambarį, užklydo leopardas!

Beveik pačiame miesto centre yra Nairobio muziejus. Su įdomia Kenijos istorija čia kasdien susipažįsta šimtai lankytojų. Muziejaus teritorijoje įrengtas gyvačių parkas, kuriame laikomi visokiausi ropliai. Smalsūs svečių žvilgsniai krokodilo, atrodo, nėmaž nejaudina. Gretimai koja už kojos slenka vėžlys — žmonių pasaulio tempai jam irgi nė motais. O daugiausia čia įkurdinta šliaužiojančių padarų: tai pitonai, kobros ir kiti jų giminaičiai. Tokioje draugėje dera paisyti iškabinto perspėjimo: „Atsargiai! Nuodingos gyvatės!“

Kitokie vandenys

Nairobiui vardą davusios upės vanduo užterštas pramoninėmis ir buitinėmis nuotekomis. Taip atsitinka daugelyje greitai augančių miestų. Bet Nairobio gyventojams jau seniai tiekiamas kitoks „vanduo“ iš ypatingo šaltinio. Tai gyvybę teikianti Biblijos žinia, kurią skelbia Jehovos liudytojai. (Jono 4:14)

1931 metais, kai Nairobis tebuvo nežymus miestukas, skleisti Biblijos tiesų į Keniją atvyko du broliai iš Pietų Afrikos — Grėjus ir Frenkas Smitai. Keliaudami palei geležinkelį nuo Mombasos jie patyrė nemažai pavojų, kartais turėdavo nakvoti tiesiog laukinių gyvūnų kaimynystėje. Nairobyje abu išplatino 600 brošiūrų ir dar kitos biblinės literatūros. Šiandien mieste yra maždaug 5000 Jehovos liudytojų — 61 susirinkimas. Nairobio gyventojams dabar gerai pažįstama liudytojų veikla, nes mato čia vykstančias sueigas, asamblėjas, srities bei tarptautinius kongresus. Daugelis mielai klausosi žinios apie Biblijos teikiamą viltį.

Geresnė ateitis

„Pramoniniuose miestuose dažnai trūksta gyvenamųjų namų... Gamyklos teršia orą ir vandenį“, — rašoma enciklopedijoje Encyclopædia Britannica. Taip ir Nairobyje. O kadangi iš kaimų kasdien atsikelia vis naujų gyventojų, problemos, ko gero, dar paaštrės. Kyla pavojus, kad Nairobis gali netekti savo žavesio.

Laimei, artėja Dievo Karalystės valdymo laikai. Tuomet žmonės džiaugsis visaverčiu gyvenimu, kurio netemdys dideliems miestams dabar būdingos problemos. (2 Petro 3:13)

[Išnašos]

[Žemėlapis 16 puslapyje]

(Prašom žiūrėti patį leidinį)

Nairobis

[Iliustracija 18 puslapyje]

Kilimandžaro kalnas

[Iliustracija 18 puslapyje]

Kenijos kalnas

[Šaltinio nuoroda]

Duncan Willetts, Camerapix

[Iliustracija 18 puslapyje]

Turgavietė

[Iliustracija 19 puslapyje]

Frenkas ir Grėjus Smitai 1931 metais

[Iliustracijos šaltinio nuoroda 17 puslapyje]

© Crispin Hughes/Panos Pictures