Dirbtinai pradėtų kūdikių gimsta vis daugiau
Dirbtinai pradėtų kūdikių gimsta vis daugiau
Oldame (Anglija) 1978 metų liepos 25-ąją pasaulį išvydo ypatingas vaikas — mergaitė, vardu Luiz Džoi Braun. Tai buvo pirmasis „kūdikis iš mėgintuvėlio“.
PRIEŠ devynis mėnesius Luiz buvo pradėta laboratorijoje dirbtinio apvaisinimo metodu. Iš motinos paimtas kiaušinėlis medicininėje lėkštelėje sujungtas su sperma. Per pustrečios paros kiaušinėlio ląstelė pasidalijo į aštuonias. Paskui ta ląstelių kekė buvo įsodinta į motinos gimdą, kad normaliai vystytųsi. Luiz gimimas reiškė, jog atsivėrė naujos galimybės padėti nevaisingiems žmonėms.
Šis pasisekimas paskatino sukurti pagalbinę reprodukcijos technologiją (PRT) — atrasta įvairių būdų įveikti nevaisingumą panaudojant kiaušinėlį ir spermą. Štai keli pavyzdžiai. Kalifornijoje (JAV) 1984-aisiais kūdikį pagimdė moteris, kuriai buvo įsodintas donorės kiaušinėlis. Tais pačiais metais Australijoje pagimdė moteris, kurios organizmas sėkmingai priėmė atšildytą embrioną. O 1994 metais Italijoje 62 metų moteris susilaukė vaiko, išsivysčiusio iš jos vyro sperma apvaisinto donorės kiaušinėlio.
Taikoma vis dažniau
Dabar, praėjus maždaug 25 metams nuo Luiz Džoi Braun gimimo, mokslininkai jau yra išradę įvairiausių vaistų bei sudėtingų procedūrų, kurios gali pagelbėti nevaisingumo atveju. (Žiūrėkite rėmelius „Keli dirbtinio apvaisinimo būdai“ ir „Kokie pavojai?“) Dėl to dirbtinai pradėtų vaikų gimsta nepaprastai daug. Pavyzdžiui, 1999 metais vien Jungtinėse Valstijose pasaulį išvydo per 30000 tokių naujagimių. Kai kuriose Skandinavijos šalyse jie sudaro 2—3 procentus visų gimstančių kūdikių. Pasaulyje kasmet gimsta apie 100000 „vaikų iš mėgintuvėlio“. Kaip paskaičiuota, nuo 1978-ųjų taip pradėta iš viso maždaug milijonas kūdikių.
PRT paprastai taikoma išsivysčiusiuose kraštuose. Procedūros kainuoja nemažus pinigus, o valstybinės sveikatos priežiūros institucijos, darbdaviai ar privatūs draudimo fondai dažniausiai neparemia. Žurnale Time teigiama, kad 45 metų moteriai, pasirinkusiai apvaisinimą mėgintuvėlyje, tai, ko gero, atsieis maždaug 100000 JAV dolerių. Vis dėlto dirbtinio apvaisinimo galimybės suteikia vilties daugeliui nevaisingų porų, kurioms vienintelė išeitis turėti vaikų buvo įsivaikinimas. Dabar esama įvairių būdų padėti daugeliui nevaisingų moterų ir vyrų.Kodėl tokia populiari?
Pagalbinės reprodukcijos technologijos populiarumą pirmiausia lemia dabartinė žmonių gyvensena. Viename Amerikos reprodukcinės medicinos draugijos pranešime teigiama: „Per pastaruosius tris dešimtmečius padidėjo vidutinis gimdyvių amžius, nes vis daugiau moterų pirma stengiasi įgyti aukštąjį išsilavinimą, padaryti karjerą, tad santuoką atideda. Taigi daugybei moterų, gimusių per vadinamąjį
‘kūdikių bumą’ 1946—1964 metais, dėl amžiaus jau sunku pastoti ir jos ieško pagalbos.“Kai kurios moterys galbūt nesuvokia, kad su metais vaisingumas greitai mažėja. JAV ligų kontrolės ir profilaktikos centrų duomenimis, 42-ejų sulaukusiai moteriai tikimybė, kad bus apvaisintas jos pačios kiaušinėlis, mažesnė nei 10 procentų. Todėl pastoti norinčiai vyresnio amžiaus moteriai neretai tenka įsodinti donorės kiaušinėlį.
Dabar reiškiasi nauja tendencija: kai kurios nevaisingos poros „įsivaikina“ embrioną — tai yra į moters gimdą perkeliamas kitos nevaisingumą įveikti bandžiusios poros likęs embrionas. Paskaičiuota, kad vien Jungtinėse Valstijose saugoma apie 200000 užšaldytų embrionų. Viename Amerikos televizijos korporacijos (CBS) naujienų pranešime neseniai buvo pasakyta: „Embrionų donorystė, nors ir negarsinama, egzistuoja jau kurį laiką.“
Nieko nuostabaus, kad tobulėjanti pagalbinės reprodukcijos technologija kelia ir abejonių. Ar taip susilaukti palikuonių etiška ir moralu? Koks Biblijos požiūris? Šiuos bei kitus klausimus panagrinėsime kitame straipsnyje.
[Išnaša]
^ pstr. 7 Moterų nevaisingumo priežastys gali būti sutrikusi ovuliacija, užakę kiaušintakiai arba endometriozė. Vyrų — mažas spermos kiekis arba visiškai sutrikusi jos gamyba.
[Rėmelis/iliustracija 4 puslapyje]
KELI DIRBTINIO APVAISINIMO BŪDAI
INTRAUTERINIS APVAISINIMAS (INSEMINACIJA). Sperma į moters dauginimosi organus patenka ne natūraliu būdu. Šis metodas taikomas dažniau nei toliau išvardytieji.
GAMETŲ PERKĖLIMAS Į KIAUŠINTAKĮ. Iš kiaušidės išimami kiaušinėliai ir drauge su spermatozoidais laparoskopu (prietaisu, naudojamu pilvo ertmės apžiūrai) dar neapvaisinti perkeliami į kiaušintakį pro nedidelį pjūvį pilve.
INTRACITOPLAZMINĖ SPERMATOZOIDO INJEKCIJA. (Išdidintas vaizdas kairėje.) Spermatozoidas įšvirkščiamas tiesiai į kiaušinėlį.
APVAISINIMAS MĖGINTUVĖLYJE. Iš kiaušidės išimami kiaušinėliai ir apvaisinami laboratorijoje. Vėliau embrionai perkeliami į gimdą pro gimdos kaklelį.
ZIGOTOS PERKĖLIMAS Į KIAUŠINTAKĮ. Iš kiaušidės išimti kiaušinėliai apvaisinami laboratorijoje. Tada pro nedidelį pjūvį pilve perkeliami į kiaušintakį.
[Šaltinių nuorodos]
Remtasi JAV ligų kontrolės ir prevencijos centrų Reprodukcinės sveikatos informacijos kanalu.
Courtesy of the University of Utah Andrology and IVF Laboratories
[Rėmelis/iliustracija 5 puslapyje]
KOKIE PAVOJAI?
GYDYTOJŲ KLAIDOS. Jungtinių Valstijų, Nyderlandų ir Didžiosios Britanijos vaisingumo klinikose yra atsitikę, kad buvo panaudota ne ta sperma ar embrionai. Pavyzdžiui, viena pora susilaukė kitos rasės dvynukų; kitu atveju moteris pagimdė skirtingų rasių dvynius.
DAUGIAVAISIAI NĖŠTUMAI. Kaip parodė tyrimai, kadangi paprastai į moters gimdą perkeliamas ne vienas embrionas, užsimezga keletas vaisių. Dėl to didesnė pirmalaikio gimdymo grėsmė, kūdikiai gali būti per mažo svorio, gimti negyvi arba ilgą laiką būti neįgalūs.
APSIGIMIMAI. Vieno tyrimo duomenimis, dirbtinai pradėti vaikai dažniau turi įgimtų sveikatos problemų, pavyzdžiui, jiems gali būti sutrikusi širdies ar inkstų veikla, išsivystęs vilko gomurys, į kapšelį nenusileidusios sėklidės.
MOTINOS SVEIKATA. Komplikacijos po gydymo hormonais ar daugiavaisio nėštumo gali būti pavojingos motinai.