Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

Kaip išvengti apgavysčių

Kaip išvengti apgavysčių

Kaip išvengti apgavysčių

YRA sakoma: „Doro žmogaus neapgausi.“ Šis posakis, beje, kaip ir daugelis kitų, neteisingas. Dorumas neapsaugo — sąžiningi žmonės apsukami kasdien. Kai kurie gabiausi protai rezga pinkles, kaip pasisavinti svetimus pinigus. Prieš daugiau nei šimtmetį vienas rašytojas pareiškė: „Esama taip gerai sumanytų apgavysčių, jog kvaila jomis nepatikėti.“

Apgaulės šaknys gilios — siekia net Edeno laikus. (Pradžios 3:1-5) Senosios klastos nuolat tobulinamos, kuriamos naujos. Tad kaip apsisaugoti? Mums nereikia žinoti visų būdų, kuriuos nusikaltėliai išranda žmonėms mulkinti. Pakanka laikytis keleto naudingų patarimų.

Saugokite asmeninę informaciją

Jei kas pavagia jūsų čekių knygelę arba kredito kortelę, gali prisipirkti daiktų. Jeigu gauna banko sąskaitos duomenis, gali jūsų vardu daryti užsakymus arba išrašyti čekius. Jei surenka užtektinai informacijos, gali net apsimesti jumis. Tuomet nusikaltėliui vienas juokas ištuštinti jūsų sąskaitą, susimokėti jūsų kredito kortele, paimti paskolą jūsų vardu. * O vieną gražią dieną galbūt atsidursite už grotų, kaltinamas nusikaltimu, kurio nepadarėte!

Kad to neatsitiktų, saugokite visus svarbius dokumentus: banko ataskaitas, vairuotojo ir socialinio draudimo pažymėjimus, asmens liudijimą. Nesant būtino reikalo niekam neteikite asmeninės ar finansinės informacijos. Ypač saugokite kredito korteles ir banko sąskaitos duomenis. Kredito kortelę duokite tik apsipirkdamas.

Kai kurie sukčiai rausiasi po šiukšles ieškodami vertingos informacijos. Tad neišmeskite dokumentų su asmens duomenimis — anuliuotų čekių, banko ir brokerių ataskaitų, senų kredito kortelių, vairuotojo pažymėjimo, paso, — verčiau sudeginkite arba smulkiai suplėšykite. Sunaikinkite ir paštu atsiųstus neprašytus blankus kredito kortelei gauti, nes juose užrašytą informaciją kas nors taip pat gali panaudoti piktam.

Nepraraskite sveikos nuovokos

Daugelis apgavikų žada neįtikimai didelį pelną iš investicijų. Dažnai žmones suvilioja greito praturtėjimo planas, pagrįstas piramidės principu. Nors yra nemažai jo variantų, esmė ta pati: vieni investuotojai įtraukia kitus ir už tai gauna atlygį. * Panašiai ir su grandininiais laiškais — praturtėti siūloma siunčiant pinigus žmonėms sąrašo pradžioje. Žadama, kad kai jūsų vardas atsidurs viršuje, gausite tūkstančius.

„Piramidės“ planas visada žlunga, nes neįmanoma rasti vis naujų narių. Paskaičiuokime: jeigu penki žmonės pradeda kurti „piramidę“ ir kiekvienas įtraukia dar po penkis, susidaro 25 žmonių grupė. Jei šie suranda dar po penkis — 125. Pasiekus devintą pakopą, beveik du milijonai turi įtraukti daugiau kaip devynis milijonus! Piramidės organizatoriai puikiai žino, jog yra kritinis taškas. Pajutę, kad prie jo artėja, pasiima pinigus ir dingsta. Įnašą greičiausiai prarasite, o tie, kuriuos įvėlėte į šį reikalą, savąjį mėgins išsireikalauti iš jūsų. Įsidėmėkite: pagal šį planą, kad gautumėte pinigų, kažkas turi juos prarasti.

Kas nors pasiūlė lengvai praturtėti arba didžiulį pelną už investicijas? Atsargiai: jei pasiūlymas atrodo per daug geras, kad būtų tiesa, greičiausiai taip ir yra. Neskubėkite patikėti reklamuotojų tvirtinimais, nemanykite, kad šis atvejis kitoks. Turėkite omenyje, jog žmonės nesuinteresuoti dalytis pinigais ir receptais, kaip praturtėti. Tad pagalvokite: „Kodėl tas asmuo pats nepasinaudoja savo žiniomis, bet stengiasi įpiršti man?“

O jeigu jums praneša, kad laimėjote prizą? Nešokinėkite iš džiaugsmo — tai irgi gali būti spąstai, į kuriuos pakliūva daugelis. Pavyzdžiui, viena Anglijoje gyvenanti moteris gavo iš Kanados laišką, informuojantį apie laimėjimą. Tereikia atsiųsti 25 JAV dolerių mokestį. Išsiuntus pinigus moteriai paskambino ir pranešė, kad jai teko 245000 dolerių prizas, tačiau ji turinti sumokėti vieną procentą tos sumos (2450 dolerių) už dokumentų sutvarkymą. Įvykdžiusi reikalavimą, moteris žadėto apdovanojimo nesulaukė. Tad jeigu jums tenka mokėti už dovaną arba prizą — tai pinklės. Pagalvokite: „Kaip galėjau laimėti prizą nė nedalyvavęs loterijoje?“

Sandoriai tik su patikimais žmonėmis

Manote, kad pajusite apgavystę? Nebūkite tikras! Aferistai puikiai išmano, kaip pelnyti pasitikėjimą. Tiek dori, tiek nedori prekeiviai žino, jog tai būtina, norint laimėti pirkėją. Aišku, nereikia kiekvieno įtarinėti, bet atsargumas gėdos nedaro. Užuot pasikliovęs nuojauta, žiūrėkite, ar nėra daugeliui aferų būdingų požymių: 1) pasiūlymas skamba pernelyg neįtikimai, 2) prekeivis skubina apsispręsti.

Nerealių pasiūlymų ypač gausu internete. Nors čia siūloma daug vertingų dalykų, nusikaltėliams tai greitas ir anonimiškas būdas apiplėšti. Gal turite elektroninio pašto dėžutę? Jei taip, greičiausiai sulaukiate aibės neprašytų komercinių laiškų. Daugelis siūlymų pirkti įvairiausias prekes ar paslaugas apgavikiški. Jeigu atsiliepiate į tokį laišką ir išsiunčiate pinigus, turbūt nieko negausite. O jei ir gausite, tai tikrai nebus verta sumokėtų pinigų. Geriausia niekada nepirkti iš laiškus internetu siunčiančių prekiautojų.

Tas pats ir su skambinančiais telefonu. Nors daugelio verslas teisėtas, pasitaiko ir sukčių — jie kasmet šitaip išvilioja milijardines sumas. Vien pasikalbėjus telefonu neįmanoma sužinoti, ar prekiaujama teisėtai. Mulkintojas gali prisistatyti banko arba kredito kortelių apsaugos tarnybos darbuotoju. Verta sunerimti, jei paskambinęs asmuo tvirtina esąs iš banko arba kitos įstaigos, kurioje yra jūsų sąskaita, ir prašo informacijos, nors ją jau privalėtų turėti. Tokiu atveju paprašykite asmens telefono numerio. Tada perskambinkite patikrinęs, ar tai iš tiesų to banko ar įstaigos numeris.

Bėdų išvengsite neduodamas kredito kortelės arba kitokios asmeninės informacijos skambinančiam nepažįstamajam. Jei kas mėgina įpiršti jums nereikalingą prekę, mandagiai pasakykite: „Atsiprašau, bet telefonu iš nepažįstamų aš nieko neužsisakau.“ Ir padėkite ragelį. Jūs neprivalote tęsti nepageidaujamo pokalbio su svetimu žmogumi, galbūt norinčiu apgauti.

Reikalus tvarkykite tik su patikimais asmenimis. Yra daugybė teisėtų įmonių, iš kurių galite be baimės užsisakyti prekę telefonu arba internetu. Jeigu įmanoma, per nepriklausomą agentūrą susižinokite apie pardavėją, įmonę. Paprašykite informacijos apie investicijas, ją išanalizuokite ir įsitikinkite, ar viskas teisėta. Nepasiduokite verčiamas apsispręsti greitai.

Sudarykite raštiškas sutartis

Ne visos apgavystės būna suplanuotos. Pavyzdžiui, žlunga sąžiningas verslas. Tuomet įmonės vadovai gali pulti į paniką ir mėginti neteisėtais būdais atgauti lėšas. Tikriausiai ne kartą girdėjote, kaip verslininkai melavo apie pajamas ir pelną, o įmonei bankrutavus pabėgo su likusiais pinigais.

Todėl prieš investuodamas į ką nors sudarykite sutartį, kad apsisaugotumėte nuo apgavystės bei nesusipratimų. Dokumente, kurį pasirašote, turi būti išvardytos investavimo sąlygos ir įsipareigojimai. Be to, nepamirškite: kad ir kokia patikima investicija atrodytų, niekas negali laiduoti, jog viskas klosis, kaip planuota. (Mokytojo 9:11, Brb) Investuoti visada rizikinga. Tad sutartyje surašykite, ką kiekviena šalis darys, jei verslas žlugtų.

Žinodami ir pritaikydami šiame straipsnyje trumpai aptartus principus, nebūsite lengvas grobis. Šventajame Rašte duotas vertingas patarimas: „Neišmanėlis tiki viskuo, ką girdi, o gudrus žmogus apsvarsto savo žingsnius.“ (Patarlių 14:15) Apgavikai taikosi į patiklius naivuolius. Deja, daug žmonių visiškai neatsargūs.

[Išnašos]

^ pstr. 9 Finansinė „piramidė“ — tai „daugiapakopė rinkodaros programa, kada mokama už galimybę įtraukti kitus, kad ir jie darytų tą patį“. Šiuo atveju neprekiaujama.

[Anotacija 7 puslapyje]

Jei pasiūlymas atrodo per daug geras, kad būtų tiesa, greičiausiai taip ir yra

[Rėmelis/iliustracija 6 puslapyje]

Patarimas nukentėjusiems

Jei nukentėjote nuo aferistų, galbūt jaučiate gėdą, kaltę, pykstate ant savęs. Nesigraužkite. Kaltė ne jūsų, bet apgaviko. Pripažinkite klaidą ir gyvenkite toliau. Nelaikykite savęs vėpla. Atminkite, į sukčių pinkles papuola net labai protingi žmonės: valstybių vadovai, bankininkai, viršininkai, finansininkai, teisininkai ir kiti.

Aferistai ne tik išvilioja pinigus ar turtą, bet ir pakerta pasitikėjimą savimi bei savigarbą. Dar liūdniau, kai apgauna „draugas“. Skaudu tapti apgaviko auka, todėl neslėpkite sielvarto. Išsipasakokite artimam žmogui. Padės ir malda. (Filipiečiams 4:6-8) Pasistenkite pagaliau išmesti tą reikalą iš galvos. Liaukitės kankinti save. Užsibrėžkite naujus tikslus ir jų siekite.

Be to, saugokitės kitų pinklių: apgavikai gali paskambinti ir pasisiūlyti padėti pinigus atgauti. Taip jie siekia apmulkinti jus vėl.

[Rėmelis/iliustracija 8, 9 puslapiuose]

Apgaulingos reklamos elektroniniu paštu

1. „Piramidės“ planas. Siūloma minimaliomis pastangomis ir lėšomis pelnyti daug pinigų. Pavyzdžiui, „piramidės“ iniciatoriai gali duoti kompiuterį arba kitokią elektroninę techniką už tai, kad mokate įstodamas į klubą ir įtraukiate kitus. Kitas „piramidės“ variantas — grandininiai laiškai. Jie beveik visada neteisėti. Dauguma jais susidomėjusių ir investavusių praranda pinigus.

2. Darbas namuose. Siūloma daryti papuošalus, žaislus ir kitokius dirbinius. Jūs perkate dalis, skiriate laiko surinkti gaminius ir paskui sužinote, kad šį darbą davę asmenys negali jų supirkti dėl neva netinkamos kokybės.

3. Sveikata ir dieta. Internete apstu pasiūlymų pirkti piliules, padedančias numesti svorio be mankštos ir dietos, taip pat vaistus nuo impotencijos, priemones nuo plaukų slinkimo. Kartais pridedami ir patenkintų vartotojų atsiliepimai. Dažniausiai pasitaikančios frazės: „mokslo laimėjimas“, „stebuklingas vaistas“, „slaptas receptas“, „senovinis ingredientas“. Bet iš tiesų dauguma tų produktų neveiksmingi.

4. Investicijos. Viliojama dideliu pelnu be jokios rizikos. Neretai kviečiama investuoti į užsienio banką. Investuotojams garantuojama, kad jų pinigus tvarkys žmonės, turintys svarbių finansinių ryšių ir disponuojantys tik jiems prieinama informacija.

5. Kreditingumas. Žadama panaikinti informaciją apie neigiamai įvertintą jūsų kreditingumą, kad galėtumėte gauti kredito kortelę, paskolą automobiliui ar darbą. Nepaisant patikinimų, to padaryti neįmanoma.

6. Kelionių kainos. Elektroniniu paštu gaunate sveikinimą, kad laimėjote kelionę žemiausia kaina. Kai kuriuose sakoma, jog buvote specialiai atrinktas, nors iš tikrųjų tokią pat žinutę galėjo gauti milijonai. Ir jūsų, ko gero, laukia daug menkesni patogumai, nei reklamuota.

[Šaltinio nuoroda]

Šaltinis: U.S. Federal Trade Commission

[Iliustracija 7 puslapyje]

„Piramidės“ planas visada žlunga

[Iliustracija 9 puslapyje]

Sutartyje reikia surašyti visas investavimo sąlygas ir įsipareigojimus