Demografija, Biblija ir ateities prognozės

IŠ ATSIBUSKITE! BENDRADARBIO ŠVEDIJOJE

PER XX amžių pasaulio gyventojų skaičius šoktelėjo nuo 1,65 milijardo iki 6 milijardų. Ar ir toliau taip sparčiai didės? Gal šiame tūkstantmetyje procesas taps nebevaldomas? Tokius sudėtingus klausimus gvildenantys specialistai vadinasi demografai, jų tyrimų sritis — demografija.

Remiantis tarptautinių žodžių žodynu, demografija — tai „mokslas, tiriantis gyventojų sudėtį, kiekybinius ir kokybinius jos struktūros kitimus tam tikromis istorinėmis sąlygomis; duomenis tyrimams teikia demografinė statistika“. Mokslininkai analizuoja tris lemiamus veiksnius: gimstamumą, mirtingumą ir migraciją (kiek asmenų persikelia iš vienos šalies į kitą).

Senųjų laikų visuomenės augimą ir pokyčius tiria istorinė demografija. Apie senovės civilizacijas stengiamasi kuo daugiau sužinoti iš rašytinių šaltinių, pastatų liekanų, griaučių bei kitų radinių. Faktai susipina su prielaidomis. Knygoje Atlas of World Population History pripažįstama:  „Istoriko demografo hipotezių jokiais šiuolaikiniais metodais patvirtinti neįmanoma, todėl negali būti nė kalbos apie statistinį jų patikimumą.“ Žmogui, kuris gilinasi į Bibliją, tos demografinės prielaidos vis dėlto įdomios. Neretai jos patvirtina, kas rašoma pačioje Biblijoje.

Žemės gyventojų gausėjimas po Tvano

Biblija sako, jog Nojaus dienomis per Tvaną išsigelbėjo tiktai aštuoniese. Kai kurių demografų spėjimu, maždaug po 1400 metų žemėje gyveno jau 50 milijonų žmonių. Ar įmanoma per 1400 metų aštuoniems išaugti į 50 milijonų?

Visų pirma, 50 milijonų tėra spėjamas skaičius. Tačiau įdomus teiginys Biblijoje užrašytas Pradžios 9:1: „Dievas palaimino Nojų bei jo sūnus ir tarė jiems: ‘Būkite vaisingi ir dauginkitės, pripildykite žemę.’“ Paskui 10-ame ir 11-ame skyriuose skaitome apie 70 šeimų, kilusių iš Nojaus sūnų Semo, Chamo ir Jafeto; randame surašytą ir genealoginę liniją nuo Semo iki Abraomo — giminę, ‘turėjusią sūnų ir dukterų’. Ko gero, tas laikotarpis pasižymėjo dideliu gimstamumu, nes Dievas ir buvo įsakęs ‘pripildyti žemę’.

O kaip dėl mirtingumo? Minėtuose Pradžios knygos skyriuose pateikiama duomenų apie neįprastai ilgą žmogaus gyvenimo trukmę pirmuosius kelis šimtus metų po Tvano. * Geras gimstamumas su mažu mirtingumu kaip tik ir lemia spartų gyventojų skaičiaus augimą.

Kai izraelitai gyveno Egipte

Mokslininkams kartais užkliūna Biblijos pasakojimas apie didžiulį izraelitų prieaugį Egipte. Biblijoje teigiama, kad, neįskaitant Jokūbo sūnų žmonų, „iš viso Jokūbo namų žmonių, atėjusių į Egiptą, buvo septyniasdešimt“. (Pradžios 46:26, 27) Tačiau po 215 metų iš Egipto jų išėjo „maždaug šeši šimtai tūkstančių vyrų..., neskaičiuojant vaikų“. (Išėjimo 12:37) Pridėjus dar moteris ir vaikus, gautųsi, kad izraelitų buvo kokie trys milijonai! Ar toks šuolis įmanomas?

Norėdami išsiaiškinti, pirmiausia įsidėmėkime, ką apie izraelitų gausėjimą Egipte sako Biblija: „Izraelitai buvo vaisingi ir daugiavaikiai. Jie taip dauginosi, ir jų tiek padaugėjo, kad buvo pilna visame krašte.“ Izraelitų prieaugis anuomet buvo itin didelis. (Išėjimo 1:7)

Net ir mūsų laikais būta panašaus gyventojų skaičiaus augimo, pavyzdžiui, XX amžiaus 9-ajame dešimtmetyje Kenijoje. Bet izraelitų atvejį išskirtinį daro tai, kad jų sparčiai daugėjo ilgą laiką.

Biblija nurodo ir kitą izraelitų gausėjimo priežastį: Egipte buvo apsčiai maisto. Aišku, badas daug žmonių nuvaro į kapus pačiame jėgų žydėjime, tad sumažėja gimstamumas. O izraelitai, kaip rašoma Biblijoje, turėjo sočiai maisto. Kai Juozapo šeima atsikraustė į Egiptą, faraonas jam kalbėjo: „Apgyvendink tėvą ir brolius geriausioje krašto srityje. Tegyvena jie Gošeno žemėje!“ (Pradžios 47:6) Izraelitams, iš visko sprendžiant, maisto pakako netgi tada, kai buvo egiptiečių pavergti.  Juk atgavę laisvę ilgesingai minėjo vergijoje valgytą duoną, žuvį, agurkus, melionus, porus, svogūnus, česnakus, mėsos puodus. (Išėjimo 16:3; Skaičių 11:5)

Pirmajame mūsų eros amžiuje

Demografija, be to, padeda geriau suprasti kai kurias detales Krikščionių graikiškuosiuose raštuose. Štai Jėzus savo sekėjus įpareigojo: „Padarykite mano mokiniais visų tautų žmones.“ (Mato 28:19) Skaitydami tuos žodžius, svarstome: kažin, kiek platus buvo jų tarnybos laukas? Kiek žmonių pirmajame amžiuje gyveno Romos imperijoje? Kai kuriais paskaičiavimais, 50—60 milijonų. Jeigu taip, vadinasi, pirmųjų krikščionių laukė milžiniškas evangelizacijos darbas!

Iš Krikščionių graikiškųjų raštų dar sužinome, kad apaštalas Petras skelbti gerosios naujienos buvo nuvykęs į tolimąjį Babiloną. (1 Petro 5:13) Kodėl į Babiloną? Aiškiau darosi paskaičius enciklopediją: „Už Palestinos ribų didžiausios žydų bendruomenės, bent po 1000000, gyvavo Sirijoje, Mažojoje Azijoje, Babilonijoje ir Egipte“ (The New Encyclopædia Britannica). Petras buvo siųstas skelbti pirmiausia žydams, tad nieko nuostabaus, jog nukeliavo į judaizmo salą — Babiloną. (Galatams 2:9) Tokioje didelėje žydų bendruomenėje klausytojų netrūko!

Kas laukia ateityje?

Matome, demografai domisi tam tikrais istorijos faktais. O ką sako apie ateitį? Kol kas negali teigti nieko tikra. Ar šį tūkstantmetį įvyks demografinis sprogimas? Galima tik spėlioti. Kai kurie tyrinėtojai prognozuoja, kad pasaulio gyventojų skaičius stabilizuosis, — mat daugelyje šalių gimstamumo rodikliai krenta.

Ne visi specialistai pritaria tokiai nuomonei. „Dabar esama dviejų demografiškai skirtingų ‘pasaulių’: vienur šeimos augina vidutiniškai po du arba mažiau vaikų, kitur po daugiau. Tas pasaulis, kur vaikų ‘po du arba mažiau’, — tai Europa, Jungtinės Valstijos, Kanada, Japonija ir dar keletas industriškai pažangių valstybių... O ‘spartaus prieaugio pasaulis’, kur šeimai tenka po daugiau nei du vaikus, — diduma Afrikos, Azijos bei Lotynų Amerikos šalių. Čia telkiasi daugiau nei pusė pasaulio gyventojų ir moterys gimdo vidutiniškai po keturis vaikus“, — rašoma leidinyje Population Today.

Jei vienur gyventojų prieaugis sumažėjęs, tai kitur išaugęs arba stabilus. Minėtas leidinys ateities perspektyvas apibendrina šitaip: „Daugumoje besivystančių šalių gyventojų skaičius ir toliau sparčiai auga. Tikrąją, ne tariamą, ‘demografinio sprogimo’ pabaigą visame pasaulyje nulems tai, kada ir kiek šalių investuos į programas, skirtas kūdikių mirtingumui mažinti, moterų švietimui gerinti, šeimos planavimui propaguoti.“

Ar pasaulio gyventojų skaičius toli prašoks esamus šešis milijardus? Laikas parodys. Žinome tik tiek, jog Dievas ketina žemę pripildyti, o ne perpildyti. (Pradžios 1:28) Nėra jokios abejonės, — viešpataujant Dievo Karalystei, taip ir bus. (Izaijo 55:10, 11)

[Išnaša]

[Iliustracija 12 puslapyje]

Iš žmonių, pergyvenusių Tvaną, išaugo visuomenė, skaičiumi jau viršijanti šešis milijardus

[Iliustracija 13 puslapyje]

Per 215 metų nedidelis būrelis izraelitų Egipte išaugo į 3 milijonus