Ištvermingas augalas

IŠ ATSIBUSKITE! BENDRADARBIO NAMIBIJOJE

ČIA, pietvakarių Afrikoje, Namibo dykumoje, oras tyras ir gaivus. Diena be jokio debesėlio. Kylant saulei darosi vis karščiau. Kiek akys užmato, driekiasi smėlio kopos ir lygumos, kuriose vėjas pusto žvirgždą. Nustebę žvalgomės aplinkui. Kas ten per kupeta žalių lapų tolumoje? Priėję arčiau pamatome, jog aptikome vieną keisčiausių pasaulio augalų — velvičiją (Welwitschia mirabilis). Antrasis mokslinio pavadinimo žodis lotynų kalba reiškia „nepaprastas“.

Natūralioje aplinkoje velvičijų randama tik Angolos bei Namibijos dykumų rajonuose. Šie augalai taip skiriasi nuo kitų, kad mokslininkai juos laiko unikalia šeima bei gentimi, kuriai priklauso tik ta viena rūšis. „Iš apytikriai 375000 žinomų augalų rūšių velvičija sukėlė didžiausią botanikų susidomėjimą ir tiesiog metė iššūkį žmogaus įpročiui klasifikuoti“, — rašo Krisas Bornmanas knygoje Welwitschia—Paradox of a Parched Paradise (Velvičija — sausringo rojaus paradoksas).

Velvičija primena krūvą lapų, sumestų aplink medžio kelmą, bet iš tikro lapai — tik du. Dykumų vėjas juos suplėšo į juosteles. Afrikanso kalba augalo pavadinimas pažodžiui reiškia „dvilapis nemiršta“. Kaip gerai parinktas vardas! Dieną čia temperatūra kartais siekia 40° Celsijaus, o naktys gali būti labai šaltos, nes nėra medžių, kurie užstotų nuo stiprių vėjų. Daugumos augalų gyvybę palaiko vien tik šaknys, kurios siurbia vandenį iš dirvožemio, bet su velvičija yra kitaip. Namibo dykumoje per metus vidutiniškai iškrenta mažiau nei 25 milimetrai kritulių, o kartais nelyja net kelerius metus! Tokiomis sąlygomis velvičija auga kaip augusi ir lapai lieka žali. Ilgą laiką mokslininkai stebėjosi, kaip tai įmanoma. Atsakymas, regis, būtų toks — lapai sugeria ryto rūką, kurį į dykumą atneša nuolat nuo pakrantės pučiantys vėjai.

Velvičija lapų nenumeta ir naujų neišleidžia. Tie patys du išlieka visą augalo gyvenimą. Išvyniojus vieną lapą išaiškėjo, kad jis — 8,8 metro ilgio! Įsivaizduokite, kas atsitiktų, jei lapų galai nedžiūtų ir netrupėtų! „Per 1500 metų velvičijos lapas ištįstų iki 225 metrų“, — aiškinama moksliniame žurnale Veld & Flora. Bet ar augalas iš tikrųjų toks ilgaamžis? „Velvičijos auga lėtai ir paprastai išsilaiko nuo 1000 iki 2000 metų“, — tvirtinama enciklopedijoje The World Book Multimedia Encyclopedia.

Velvičija iš tikrųjų stebėtinai ištverminga. Kuo paaiškinti, kad šis unikalus augalas tiek ilgai išgyvena tokiomis atšiauriomis sąlygomis? Pirmiausia turime būti dėkingi išmintingajam Kūrėjui, Jehovai Dievui, kuris išaugina „augalus žmonių reikalams“. (Psalmyno 104:14)