Atinipas — užmirštas atokus senovinis miestas

ĮRAŠO KALBA

Atinipas — užmirštas atokus senovinis miestas

Iš Atsibuskite! bendradarbio Ispanijoje

KEISTAS jausmas apima atsidūrus ten, kur prieš du tūkstantmečius ar dar seniau vaikščiota iberų ir romėnų. Mudu su draugu atvykome iš San Pedro de Alkantaros miestelio, esančio pietų Ispanijoje, Malagos provincijos pakrantėje. Mat panorome aplankyti kai kuriuos Andalūzijos pueblos blancos (baltuosius miestus). Kalnų kelias vingiavo į šiaurę pro dešinėje dunksantį Siera de las Nieves kalnyną su maždaug 1900 metrų aukščio Piko Toresilja. Reginys, nors ir gražus, neprilygo tam, kurį išvydome leisdamiesi žemyn link siena apsupto istorinio Rondos miesto. Šiame įspūdingame mieste kelis tūkstančius metų gyveno įvairių tautų žmonės — tarp jų keltai (jie miestą vadino Arunda), graikai, finikiečiai, romėnai, vandalai ir berberai (maurai). Pastarieji aštuntajame m. e. amžiuje nukariavo vestgotus.

Tačiau mūsų tikslas buvo Ronda la Vieha, senoji Ronda, anais laikais vadinta Atinipu. Vienoje ispanų enciklopedijoje rašoma, jog tokį vardą miestui davė iš Sidono (dabar Saida, Libanas) čia atsikraustę finikiečių pirkliai. Pavadinimas giminingas graikų bei lotynų kalbų žodžiams, reiškiantiems vynuoges. Senovinių Atinipo monetų vienoje pusėje iškaltas miesto pavadinimas ir kviečių varpos, kitoje — vynuogių kekė. Matyt, daugiausia čia buvo verčiamasi žemdirbyste bei vyndaryste. Viename šaltinyje tvirtinama, jog Atinipas „dėl savo geografinės padėties... išaugo į didelį miestą, turintį savivaldą bei teisę kaldinti monetas, o vėliau jo gyventojams suteiktos tos pačios teisės kaip ir visiems Romos imperijos piliečiams“.

Iš turisto vadovo bei žemėlapių žinojome, jog Atinipas turi būti už kelių kilometrų į šiaurės vakarus nuo Rondos. Mano draugą, amerikietį, apėmė jaudulys. Tai buvo jo pirmoji kelionė po Europą ir pirma proga pamatyti Romos imperijos liekanas.

Važiuodami siauru kaimo keliuku supratome, jog surasti griuvėsius ne taip jau lengva. Sustojome pasiklausti piemens, ganiusio avis. Jis patikino, jog Ronda la Vieha bus už kelių kilometrų. Kaip piemuo ir sakė, netikėtai priešais išvydome statų šlaitą, regis, buvusį labai parankų gynybai. Pasiekę tą archeologinę vietą, pamatėme įkalnę ir daugybę griuvėsių — Romos laikotarpio namų liekanų. Matyt, vienu metu čia gyveno gana daug žmonių. Maždaug už kilometro, aukštai ant kalvos, stūksantis statinys priminė tvirtą akmeninę sieną. Jis mus sudomino. Kokie tai griuvėsiai?

Kodėl įkurtas čia?

Kodėl romėnai miestui statyti pasirinko tokią nuošalią vietovę? Dėl to, kad priešui čia patekti nepastebėtam buvo neįmanoma. Šios strateginės vietos pranašumus įvertino ne jie pirmi. Archeologai tvirtina, jog čia žmonių gyventa jau prieš daugiau kaip 4000 metų. Maždaug 1000 m. p. m. e. įsikūrusiems finikiečiams Atinipas tapo svarbiu komercinės veiklos centru, nes buvo idealus tarpinis punktas krašto gilumoje tarp pakrantės kolonijų — Malagos ir Kadiso miestų.

Po trumpo pokalbio prie įeigos į griuvėsius budintis sargybinis pro senus vartus įleido į teritoriją. Dešinėje buvo matyti aštuntajame septintajame amžiuje p. m. e. statytų apskritos formos būstų žymės. Kildami į kalvą užėjome akmenimis grįsto romėnų forumo liekanas. Iš atkastų griuvėsių archeologai daro išvadą, jog čia būta visuomeninių pastatų, taigi ši aikštė, matyt, buvo pačiame miesto centre.

Unikalus teatras

Akį vėl patraukė aukšta siena kalvos viršūnėje. Įdomu, kokia galėjo būti jos paskirtis Romos laikais. Priėję arčiau supratome, jog tai galinė teatro siena. Jis buvo pastatytas iš akmens, su didžiule arka ir bokštu. Romėnų papročiu akmenys buvo suskaldyti ir sudėti, bet nesutvirtinti cementu. Įžengę pro arką atsidūrėme scenoje priešais laiptus ir kokį tūkstantį sėdimų vietų, iškirstų iš uolos kalvos šlaite. Kaip įspūdinga stovėti čia, kur pasirodydavo Romos aktoriai bei oratoriai!

Romėnai žinojo, kad kalnų šlaitai puikiai tinka įrengti teatrams. Tokių teatrų bei amfiteatrų pėdsakų randama Meridoje (vakarų Ispanija), Tryre (Vokietija), Nime bei Arlyje (Prancūzija) ir net gana toli šiaurėje — Karleone (Velsas). Žinomiausi yra Pompėjoje bei Romoje. Romos Koliziejus turėjo 50000 sėdimų vietų! Buvusios Romos imperijos teritorijoje aptikta daugiau nei 75 romėniškųjų amfiteatrų liekanų. Aktorių trupės keliaudavo iš vieno teatro į kitą, ir linksmindavo žiūrovus savo vaidyba.

Atinipo teatras yra geriausiai išsilaikiusi miesto dalis. Dėl kalvos nuolydžio sėdimos vietos čia apsaugotos nuo vėjo, švilpiančio virš stačių šlaitų. Teatras suplanuotas taip, kad būtų geriausiai išnaudota natūrali akustika.

Įkopėme į patį stataus šlaito viršų. Iš visų pusių atsivėrė nuostabus vaizdas. Toliau kairėje, į pietus, buvo Ronda, dešinėje, į šiaurę, — senovinis Olveiros miestas. Susėdome tuščiame teatre ir žvelgdami į grėsmingus tamsius debesis, pakibusius priešais mus tarsi galinė scenos dekoracija, bandėme įsivaizduoti, koks gyvenimas virė šiame judriame, bet nuošaliame romėnų mieste Atinipe maždaug prieš 2000 metų. Įdomu, ko dar nežinome apie tą unikalią vietą. Gal ateityje paslapties šydą praskleis prikelti miesto gyventojai. (Jono 5:28, 29; Apaštalų darbų 24:15)

[Žemėlapis 14 puslapyje]

(Prašom žiūrėti patį leidinį)

MADRIDAS

Atinipas

Ronda

Malaga