Kai katės sulaukėja

IŠ ATSIBUSKITE! BENDRADARBIO AUSTRALIJOJE

ŽVĖRIS pamažu sėlina nuleidęs galvą, įsmeigęs akis į grobį — ruošiasi pulti. Pritupia, sustingsta. Po rusvu kailiu įsitempia kiekvienas raumuo. Tada lyg strėlė šauna prie apstulbusios aukos ir sugriebęs aštrianage letena priploja prie žemės.

Tai dėjosi ne kur nors Afrikoje, bet Australijoje. O vikrusis plėšrūnas — ne galingas liūtas, bet maža sulaukėjusi katė. Apie 12 milijonų šių grobuonių bastosi po atogrąžų džiungles šiauriniame šalies kyšulyje, po šaltas Australijos Alpių aukštumas bei centrines žemyno dykumas.

Kas tai per padaras?

Australijos laukinės katės panašios į namines, mat iš jų kilusios. Tokios pat spalvos — juodos, baltos, pilkos ar gelsvos, tokio pat margumo — dėmėtos arba rainos. Tačiau kaklas bei pečiai raumeningesni. Patinai sveria 3—6 kilogramus, o patelės 2—4. Naminės katės paprastai priklausomos nuo šeimininkų, o laukinės — visiškai savarankiškos ir žmonių vengia.

Į Australiją šių žvėrelių protėviai pateko kartu su naujakuriais europiečiais ir XIX šimtmetyje pasklido po šalį. Nemažai kačių vėliau iš šeimininkų namų pabėgo. Paskutiniame to amžiaus dešimtmetyje daug buvo paleista ir specialiai, kad išnaikintų  ganyklas niokojančius triušius. Katės greitai priprato prie laisvo gyvenimo ir paplito labiau už visus kitus atvežtus gyvūnus. Šiandien jų esama kiekviename Australijos kampelyje, net gretimose salelėse.

Lengvai prisitaikantys kolonizatoriai

Šie padarėliai labai vislūs. Pirmąją vadą katė atsiveda jau pirmaisiais savo gyvenimo metais. Paskui kasmet dar po tris, kaskart nuo keturių iki septynių jauniklių. Vaisinga išlieka visą gyvenimą — septynerius ar aštuonerius metus. Tarkim, katė kasmet atsiveda tik po tris abiejų lyčių kačiukus ir po tiek pat jos jauniklės. Po septynerių metų jos palikuonių jau bus keli tūkstančiai.

Tačiau Australijos klimatas atšiaurus, ir vien vislumas nepadėtų išgyventi. Todėl medžioja katės paprastai vėsiais vakarais arba anksti rytą. Per pačius karščius miega išpuvusiuose rąstuose arba triušių urvuose. Jos prisitaikė net prie nykiausių dykumų sąlygų, nes išgyvena be vandens — pakanka su grobio mėsa gaunamo skysčio.

Be to, katės neišrankios maistui. Žinoma, labiausiai patinka triušiena, bet Naujojo Pietų Velso nacionalinių parkų ir laukinės gamtos apsaugos tarnybos specialistai teigia: „Katės medžioja daugiau nei 100 vietinių rūšių paukščius, 50 rūšių žinduolius, tarp jų sterblinius gyvūnus, 50 rūšių roplius, taip pat minta įvairiais varliagyviais ir bestuburiais.“ Maža to, jos tikros besotės. Patino dienos racionas paprastai sudaro 5—8 procentus jo kūno svorio. Jeigu patelė turi kačiukų, jos dienos davinys — net 20 procentų kūno masės. Vienoje iš salų tik per metus vien 375 laukinės katės suėdė 56000 triušių bei 58000 vandens paukščių.

Dauguma vietinių gyvūnų nepajėgia su jomis varžytis. Kaip rašoma aplinkotyros žurnale Ecos, manoma, jog būtent dėl plėšrūniškos kačių prigimties „sausringoje Australijoje nelabai sekasi įgyvendinti nykstančių žinduolių įveisimo programas“.

Naminis gyvūnėlis ar kenkėjas?

Kates žmonės mėgo jau senovės Egipto laikais. Dabar 37 procentai australų šeimų laiko bent po vieną tokią augintinę. Daugybė yra nekastruotos, todėl nepageidaujami kačiukai kartais paliekami krūmynuose. Ten subręsta ir dauginasi, didindami laukinių kačių populiaciją.

Kad šeimos numylėtinė nepasidarytų aplinkos žalotoja, Nacionalinių parkų ir laukinės gamtos apsaugos tarnyba pataria: neišleiskite katės iš namų, ypač naktį. Pakankamai šerkite. Kaip atpažinimo ženklą užsekite antkaklį, ženklelį arba įsodinkite mikroschemą. Užkabinkite tris didokus varpelius, kad skambčiojimas perspėtų laukinius gyvūnus. Iškastruokite. Aptverkite kiemą tvora, kurios negalėtų įveikti.

Žinoma, viskam reikia laiko ir pinigų. Bet kačių mylėtojams Australijoje tai padaryti verta.

[Iliustracija 20 puslapyje]

Tokių laukinių kačių Australijoje 12 milijonų

[Šaltinio nuoroda]

Joel Winter/NSW National Parks and Wildlife Service, Australia

[Iliustracijos šaltinio nuoroda 21 puslapyje]

With permission of The Department of Natural Resources and Mines