Krizė pasibaigs

„TIEMS, kurie stebi ūkininkų darbą iš šalies, turėtų kilti klausimas, kaip jie vis dar gali norėti ūkininkauti“, — sako Rodnėjus. Tačiau pasaulyje iš žemės verčiasi milijonai žmonių. Kai kuriose besivystančiose šalyse galbūt nėra didelio darbo pasirinkimo; ūkininkaudamas bent jau gali tikėtis, kad šeima neliks be duonos kąsnio.

Be to, daugeliui šeimų tai ne tik darbas, bet ir gyvenimo būdas. Nemažai ūkininkų darbuojasi nepaisydami sausros, ligų, sunkių ekonominių sąlygų bei kitokių nesklandumų ir tai rodo, kokie jie prisitaikantys ir kaip myli savo darbą. Prieš išsiaiškindami, kaip krizė bus įveikta, pažiūrėkime, kas tiems žmonėms padeda nepalūžti.

Kas juos palaiko

Ūkininkaujant sunkumų neišvengiama. Reikia pripažinti, kad orai, ekonomika bei daugybė kitų įtampą keliančių veiksnių paprasčiausiai nėra žmogaus valioje. „Daugelis ūkininkų ne kartą skaudžiai įsitikina, kad sunkų darbą ne visuomet lydi sėkmė, — teigiama vienoje Šiaurės Karolinos neakivaizdinių studijų tarnybos ataskaitoje. — Darbo etika, kuri tiesiog įaugusi į ūkininko sąmonę, ne visada duoda lauktų vaisių. Kiekvienas žemdirbys susiduria su tam tikromis aplinkybėmis, kurių pakeisti negali.“ Vienas pagyvenęs ūkininkas aiškindamas, kas jam vis dėlto padeda jaustis laimingam, sakė: „Tiesiog išmokau susitaikyti su tuo, kas neišvengiama.“

Senovinėje patarlėje sakoma: „Kas paiso vėjo, niekada nesės, o kas stebi debesis, niekada nepjaus.“  (Mokytojo 11:4) Neryžtingumas ir svyravimas gali būti pragaištingas. Jei žmogus nepasiduoda pesimizmui ir imasi veiklos, bereikalinga įtampa sumažėja.

Tinkama mityba ir mankšta bei pakankamas poilsis irgi duoda rezultatų. Interneto žurnale The Western Producer rašoma, jog tie ūkininkai, kurie išlaiko gerą sveikatą, „priima teisingesnius sprendimus“. Ūkininkų pora, Judžinas su žmona Kandes, Atsibuskite! bendradarbiui sakė: „Kai esame pailsėję, įtampa atslūgsta. Tuomet sunkumai atrodo ne tokie baisūs ir lengviau įveikiami. Svarbu ir geras maistas, ypač kai valgome drauge su šeima.“ Šis patarimas atitinka Biblijos mintį: „Kai žmogus gali valgyti, gerti ir savo užsiėmime rasti pasitenkinimo, tai Dievo dovana.“ (Mokytojo 3:13)

Svarbu šeimos darna

Vienas ūkininkas Atsibuskite! bendradarbiui papasakojo: „Daug šeimų, be ūkininkavimo, prisiduria dirbdamos kitus darbus. Tačiau šitaip sprendžiant finansines problemas kartais pašlyja tarpusavio santykiai.  Išyra glaudūs šeimos saitai.“ Kaip šeimoms atsilaikyti?

Maždaug prieš 2700 metų šeimų galvoms buvo priminta: „Atlik savo darbus lauke, paruošk kaip reikiant dirvą, paskui statykis namus.“ (Patarlių 24:27) Rendis, ketvirtos kartos ūkininkas, turintis vaikų, sako: „Šeimoje negailėk laiko padėkoti, įvertinti kito triūsą. Visi trokšta meilės ir paskatinimo. Malonūs žodžiai bei poelgiai padeda kiekvienam jaustis reikalingam ir vertinamam.“

Jei gyvenimas staiga pasikeičia, nuraminimo ypač reikia vaikams. Ūkio praradimas jiems prilygsta tėvų skyryboms ar net mirčiai. Vaikai turi žinoti, kad dėl to, kas įvyko, jie nekalti ir šeima liks drauge.

Kitų pagalba

Išvargę ūkininkai galbūt nustoja bendrauti ir vengia net draugų. (Patarlių 18:1, NW) Tačiau kai žmogus jaučiasi prislėgtas, jam ypač reikia kitų paramos.

Gal turite draugų ar kaimynų, kurie kenčia dėl ūkininkavimo krizės? Tokiems žmonėms gali padėti ir paprasčiausia užuojauta. „Paguoda yra jau vien tai, kad mūsų draugai supranta, kokių sunkumų patiriame“, — sako Ronas. Todėl aplankykite savo draugus ir juos išklausykite.

Džekui kitų dėmesys irgi davė naudos. Jis pasakoja: „Prisiminus draugus, kurie suprato, kaip man sunku, meilingai aplankė ir padrąsino, apima šiltas jausmas.“ Kad žmogų pastiprintum, daug išmanyti apie ūkininkavimą nereikia. Straipsnio pradžioje pacituotas Rodnėjus sako: „Vien tai, kad draugai supranta, kokia sunki mano darbo našta, duoda jėgų ir noro daryti, ką galiu.“ Čia galima prisiminti Biblijos patarlę: „Draugas visuomet myli ir brolis pasirodo nelaimėje.“ (Patarlių 17:17, Brb)

Sprendimas visam laikui

Ūkininkavimo krizė — tik vienas iš daugybės įrodymų, kad žmogus nesugeba deramai elgtis su žeme bei jos ištekliais. Pranašas Jeremijas rašė: „Aš gerai žinau, Jehova, kad žemiškam žmogui nepriklauso jo kelias. Einančiam žmogui nepriklauso net kreipti savo žingsnio.“ (Jeremijo 10:23, NW) Aišku viena — žmogui reikia Dievo pagalbos. Ir galite būti tikri, kad tokia pagalba netrukus ateis.

Biblijos pasakojime tvirtinama: „Viešpats Dievas paėmė žmogų ir apgyvendino jį Edeno sode, kad jį dirbtų ir juo rūpintųsi.“ (Pradžios 2:15) Taigi žemdirbystė prasidėjo mūsų Kūrėjo priesaku! Po daugelio šimtmečių Dievas atvedė savo tautą, izraelitus, į Kanaano žemę. Apie ją įkvėptame pasakojime skaitome: „Šalis, kurią laisto dangaus lietus, Viešpats, jūsų Dievas, visada aprūpina ją, Jo akys stebi ją ištisus metus.“ (Pakartoto Įstatymo 11:11, 12, Brb) Be to, Jehova davė įstatymus, saugojusius Pažadėtąją žemę nuo netinkamo naudojimo. Pavyzdžiui, kas septinti metai izraelitai turėjo leisti pailsėti savo laukams, vynuogynams bei alyvmedžių sodams. (Išėjimo 23:10, 11) Taip žemė išlikdavo derlinga.

Galime būti tikri, kad ateityje, kai šią planetą iš dangaus valdys Dievo Karalystė, kurios galva — Jėzus Kristus, žemė bus neregėtai dosni. (Izaijo 35:1-7) Gyvendamas žemėje paskirtasis Karalystės Valdovas, Jėzus Kristus, parodė gebąs kontroliuoti gamtos jėgas, turinčias įtakos ūkininkavimui. 72-ojoje psalmėje aprašoma, kokios bus sąlygos, kai jis panaudos savo galią, ir žemė bei jos gyventojai suklestės. Čia randame patikinimą: „Javų bus krašte apsčiai, net kalnų viršūnėse jie augs; kaip Libano miškas bus jo vaisiai. Miestai bus pilni žmonių kaip pievos žolių.“ (Psalmyno 72:16, Brb) Pažadėtame naujajame pasaulyje Dievo tauta bus laiminama tikrai gausiais derliais — džiaugsmas bus neapsakomas.

[Anotacija 9 puslapyje]

„Daugelis ūkininkų ne kartą skaudžiai įsitikina, kad sunkų darbą ne visuomet lydi sėkmė“

[Iliustracijos 10 puslapyje]

Palaikykite savo šeimą emociškai ir dvasiškai

[Iliustracija 10 puslapyje]

Valdant Dievui, žemė duos gausybę maisto

[Iliustracijos šaltinio nuoroda 9 puslapyje]

Garo Nalbandian