Bendravimas su gyvybės Davėju

IŠ VISŲ gyvų būtybių žemėje tik žmogui negana bendrauti su tokiais kaip jis pats. Nesvarbu, kokia mūsų tautybė, socialinė padėtis, lytis ir išsimokslinimas, turime įgimtą troškimą bendrauti su aukščiausiąja esybe — Dievu.

Ar tai tik kvailas prietaras? Anaiptol! Kaip jau minėjome pirmesniame straipsnyje, Dievas sukūrė žmones pagal savo atvaizdą. Jis įdiegė mums dvasinius poreikius. Todėl ir norime bendrauti su juo, dangiškuoju Tėvu. (Pradžios 1:27, Brb; Mato 5:3, Jr) O ir Dievo požiūriu tai labai svarbu. Jis net vadinamas „maldos klausytoju“. (Psalmyno 65:2, Jr)

Kokia garbė melstis Aukščiausiajam! Kas nesidžiaugtų gavęs asmeniškai pasišnekėti su aukštu pareigūnu, tarkim, prezidentu ar ministru pirmininku? O Jehova Dievas — didžiausia asmenybė visatoje! Ir su juo nereikia iš anksto tartis dėl priėmimo. Melstis galime bet kada, bet kur, net mintyse, tylomis. (1 Samuelio 1:12-15) Vis dėlto Jehova iš mūsų reikalauja, kad būtume nuoširdūs ir jam paklustume. (Michėjo 6:8; Mato 6:5-13) Juk tikras bendravimas ne vienpusis.

Ar klausote, ką Dievas sako?

O kaip klausyti Dievo balso? Trumpai tariant, reikia skaityti jo Žodį, Šventąją Bibliją, ir gyventi pagal šios knygos mokymus. (2 Timotiejui 3:16; 2 Petro 1:20, 21) „Žmogus gyvas ne viena duona, bet ir kiekvienu žodžiu, kuris išeina iš Dievo lūpų“, — sakė Jėzus. (Mato 4:4) Tad ar klausote Dievo — ar skaitote ir taikote jo rašytinį Žodį?

Jehova yra maloningas tiems, kurie dažnai su juo bendrauja. Tokius žmones sergi „Dievo ramybė, pranokstanti bet kokį supratimą“. (Filipiečiams 4:6, 7; Patarlių 1:33) Jų viltis — amžinasis gyvenimas žemės rojuje be vargų ir rūpesčių, kokie kamuoja šiandien. (Psalmyno 37:29; Jono 17:3) Tikrai nuostabus atpildas! Tik reikia panaudoti bendravimo dovaną geram.

[Iliustracija 10 puslapyje]

Bendrauti su Dievu — tai skaityti Bibliją ir melstis