Stebime pasaulį

Atmatos virsta auksu

Viena Japonijos kalnakasybos įmonė rado lengvą ir pelningesnį būdą išgauti tauriųjų metalų. Užuot skyrusi daug laiko bei lėšų rūdos paieškoms, dabar rūdos lydymo ir rafinavimo įmonė Akitos prefektūroje išgauna auksą iš metalinių išmestų mobiliųjų telefonų, kompiuterių dalių, — rašoma Tokijo laikraštyje IHT Asahi Shimbun. Pasak įmonės prezidento, „iš vienos tonos išmestų mobiliųjų telefonų (be baterijų) galima išgauti kelis šimtus gramų aukso“. Palyginus su tradiciniais kasybos būdais, tauriųjų metalų išgava iš tonos šių „neišsenkančių didmiesčio išteklių“ gali būti beveik dešimt kartų didesnė nei iš tokio pat kiekio rūdos. Be to, nereikia papildomų lėšų įrangai keisti, nes auksas išgaunamas panašiai kaip ir iš rūdos.

 Lamos aviganės

Šiaurės Amerikos fermeriai avims saugoti įsigyja lamų. Kaip rašoma Kanados laikraštyje The Globe and Mail, lamos „labai prisiriša prie gyvulių, su kuriais gyvena“. Jos aršiai gina kaimenę garsiai bliaudamos, suvarydamos avis į bandą, persekiodamos įsibrovėlius, spardydamos plėšrūnus. Kai kurie fermeriai vietoj šunų verčiau renkasi lamas, nes jos gana nebrangios. „Kadangi lamos ir ganosi, ir miega su avimis, nereikia papildomų išlaidų jomis rūpinantis. Be to, jos gyvena net kelerius metus ilgiau už populiarios aviganių veislės šunis“, — rašoma laikraštyje. Vienas lamų turintis avių augintojas iš Kanados paminėjo tokius privalumus: „Jos nieko nekainuoja“ ir „neloja“.

Natūralus šaldalas

Vokietijos tyrinėtojų grupė atrado natūralią cheminę medžiagą, šaldančią 35 kartus stipriau už mentolį ir neturinčią mėtų skonio. Šią medžiagą, savaime susidarančią aluje ir viskyje, atrado Vokietijos maisto cheminės sudėties tyrimo centras Garchinge (Miuncheno priemiestis). Žurnalas New Scientist cituoja tos tyrinėtojų grupės vadovo Tomo Hofmano žodžius: „Ji galėtų suteikti šaltą, gaivų skonį įvairiems produktams, pavyzdžiui, alui, į butelius supilstytam vandeniui, citrusiniams gėrimams, šokoladui ir konditerijos gaminiams.“ Kadangi medžiaga vėsina odą net būdama 250 kartų mažesnės koncentracijos už mentolį, jos galima dėti į kosmetikos priemones arba losjonus kaip stimuliuojamąją priemonę.

Mėšlas ir mikrobai

„Europos laukai pavojingai užteršti antibiotikais, kurių duodama naminiams gyvuliams“, — pranešama New Scientist žurnale. Kasmet Europos Sąjungoje ir Jungtinėse Valstijose naminiams gyvuliams sušeriama per 10000 tonų augimą skatinančių bei nuo ligų saugančių antibiotikų. „Tačiau neseniai atliktas tyrimas parodė, kad dėl gausaus šių vaistų vartojimo atsiranda antibiotikams atsparių mikrobų, kuriais užsikrečia žmonės... Antibiotikai, esantys laukams tręšti naudojamame mėšle, patenka į mūsų maistą bei vandenį..., užteršia javus, kuriuos vėliau suvalgome“, — rašoma žurnale.

„Įsigyjami“ seneliai

Laikraštyje El País pranešama, kad Ispanijoje atskiros šeimos priėmė pas save 66 pagyvenusius žmones, neturinčius giminių. „Šios programos tikslas... pasiūlyti tiems, kurie nebegali pasirūpinti savimi, rinktis gyventi šeimoje arba senelių namuose“, — rašoma laikraštyje. Tarp tų, kurie pageidauja priimti vienišus žmones, yra penktą dešimtį perkopusios poros, trokštančios gyventi drauge su pagyvenusiaisiais. Kitos šeimos, turinčios mažų vaikų, sako norinčios, kad namuose būtų senelis arba senelė. Nors senelius priimančios šeimos gauna pašalpą, „tikrasis jų motyvas ne pinigai, — aiškina generalinė programos direktorė Marisa Munjos-Kabaljero. — Priešingu atveju tai greitai atsibostų, nes rūpintis pagyvenusiaisiais nėra lengva“.

Smurtas europiečių šeimose

„Smurtą nuo savo vyro kokiu nors gyvenimo laikotarpiu patiria penktadalis europiečių moterų“, — sako Ana Diamantopulu, Europos įgaliotinė darbo ir socialiniams reikalams. Ministrų pasitarime smurto prieš moteris klausimais, vykusiame šių metų pradžioje Ispanijoje, ji pareiškė: „Visame pasaulyje 15—44 metų moterims yra didesnė tikimybė būti suluošintoms arba nužudytoms smurtaujančių vyrų, nei mirti nuo vėžio, maliarijos, žūti autoavarijose ir karuose drauge paėmus.“ Jungtinėje Karalystėje „nuo smurto šeimoje kas tris dienas miršta po moterį“, o „Airijoje daugiau kaip pusei visų nužudytų moterų gyvybę atėmė jų sugyventiniai arba sutuoktiniai“. Austrijoje, kaip praneša prancūzų dienraštis Le Monde, „pusės visų skyrybų bylų pagrindas būna žmonų skundai dėl blogo vyrų elgesio su jomis“.

Neleisk vaikui nuskęsti

Kaip rašoma BMJ (anksčiau British Medical Journal), 26 turtingiausiuose pasaulio kraštuose nuskendimas yra antroji dažniausiai pasitaikanti vaikų iki 14 metų mirties priežastis. Žurnalo duomenimis, „kūdikiai dažniausiai prigeria namuose (paprastai vonioje); tik pradėję vaikščioti mažyliai nuskęsta vandens telkiniuose prie namų, pavyzdžiui, baseinuose arba kūdrose; vyresni vaikai — natūraliuose vandens telkiniuose, kaip antai ežeruose ir upėse“. Štai keli specialistų patarimai, kaip išvengti tokių nelaimių: nuolat stebėti vonioje mirkstančius arba prie kokio nors vandens telkinio ropinėjančius kūdikius; aptverti kūdrą sode arba baseiną, kad nebūtų galima prieiti iš namo; neleisti vaikams plaukioti vieniems arba nuošaliose vietose; išmokti gaivinti.

Ankstyva lytinė branda

„Dabar lytiškai subręstama kaip niekad anksti“, — informuoja Vokietijos laikraštis Berliner Zeitung. Nieko nebestebina, kad vaikystė, bent jau biologiškai, pasibaigia 10—12 metų. Tyrinėtojai šią tendenciją pastebi visame pasaulyje, bet tiksliai nežino jos priežasčių. Vieni mano, kad tai lemia pagerėjusi mityba arba mažesnis sergamumas infekcinėmis ligomis. Kiti kaltina į aplinką išmetamus nuodus, ypač tas medžiagas, kurios turi panašų poveikį kaip moteriškasis hormonas estrogenas. Kad ir kokia būtų priežastis, ankstyva fizinė branda gali paskatinti anksti pradėti lytinį gyvenimą. „Neretai nuo žaidimų smėlio dėžėje iki pirmų lytinių santykių praeina vos keleri metai“, — rašoma laikraštyje.

Pyktis gali būti mirtinas

„Pikčiurnas insultas ištinka dažniau nei kitus“, — teigiama Ispanijos laikraštyje Diario Médico. Gydytojai nuo seno žino, kad agresyvus elgesys sukelia vainikinių širdies kraujagyslių ligas. Be to, tyrimai parodė, jog toks elgesys padidina ir apopleksijos pavojų. Kaip paaiškėjo ištyrus 14000 suaugusiųjų, pykti linkusiems žmonėms iki šešiasdešimties metų amžiaus apopleksijos tikimybė triskart didesnė. Kodėl? Atrodo, kad dėl pykčio padidėja kraujospūdis, susiaurėja kraujagyslės bei susidaro daugiau trombų, o tai „ilgainiui gali paveikti kraujo apytaką smegenyse“, — teigiama pranešime.