Kaip atsirado visata ir gyvybė?
Kaip atsirado visata ir gyvybė?
„Mokslas be religijos — luošas, religija be mokslo — akla.“ (Albertas Einšteinas)
MŪSŲ laikai — įspūdingų, neregėtų negirdėtų atradimų metas. Nauji duomenys apie kosmosą verčia astronomus tikslinti savo požiūrį į visatos kilmę. Pakerėti kosmoso erdvių daug kas kelia klausimus, opius nuo senų senovės: kodėl ir kaip atsirado visata bei gyvybė?
Net ir nusileidę iš aukštybių ir pažvelgę į save, šifruodami savo pačių genetinį kodą žmonės klausia: kaip susikūrė visa gyvybės formų gausybė? jeigu jas kas nors sukūrė, tai kas? Turėdamas omenyje mūsų labai sudėtingą genetinį kodą vienas Jungtinių Valstijų prezidentas sakė: „Mokomės kalbos, kuria Dievas sukūrė gyvybę.“ O vienas pagrindinių genetinio kodo šifravime dalyvaujančių mokslininkų nuolankiai pripažino: „Atskleidėme mažą dalelytę savo kūno potvarkių knygos, kurią anksčiau suprato vien Dievas.“ Bet klausimai, kaip ir kodėl viskas atsirado, tebekamuoja.
„Du langai“
Kai kurie mokslininkai tvirtina, kad visatoje viską galima protingai paaiškinti ir apie antgamtinę išmintį negali būti nė kalbos. Vis dėlto daug kas, tarp jų ir nemažai mokslininkų, taip nemano. Viską suvokti jie mėgina žiūrėdami tiek per mokslo, tiek per tikėjimo prizmę. Jų nuomone, mokslas skirtas atsakyti, kaip atsiradome mes ir mus supanti visata, o tikėjimas — kodėl.
Kalbėdamas apie šiuos du skirtingus aspektus fizikas Frimanas Daisonas sakė: „Mokslas ir tikėjimas yra du langai, per kuriuos žiūrėdami žmonės mėgina suvokti už tų langų plytintį pasaulį.“
„Mokslas kalba apie tai, kas išmatuojama, o religija, — kas neišmatuojama“, — rašė Viljamas Ris Mogas. Jis dar sakė: „Mokslas negali nei įrodyti, nei paneigti, jog Dievas egzistuoja, kaip kad negali nei įrodyti, nei paneigti, jog tam tikras poelgis yra dorovingas ar estetiškas. Nėra jokios mokslinės priežasties mylėti artimą ar gerbti žmogaus gyvybę... Tvirtinti, kad jeigu kas nors neįrodoma moksliškai, tai ir neegzistuoja, yra pati grubiausia klaida, dėl kurios tektų atsisakyti kone visko, ką gyvenime branginame, — ne vien Dievo ar dvasingumo, bet ir meilės, poezijos, muzikos.“
Mokslininkų „tikėjimas“
Mokslininkų teorijos dažnai būna paremtos vien prielaidomis, taigi, kad jomis pasikliautum, irgi reikia savotiško tikėjimo. Pavyzdžiui, kalbant apie gyvybės kilmę, evoliucininkams iki kraujo įaugusios tam tikros nemažo tikėjimo reikalaujančios dogmos. Faktai apvelti spėliojimais. O naudodamiesi savo autoritetu aklam evoliucijos teorijos tikėjimui įtvirtinti jie iš tikrųjų tarsi sako: „Jūs neatsakingi už savo elgesį, nes esate tik biologinių, cheminių ir fizinių procesų produktas.“ Pasak biologo Ričardo Dokinso, nei visas mus supantis pasaulis buvo kieno nors sumanytas, nei jam skirtas koks tikslas, nei čia egzistuoja blogis, nei gėris — viskas jame paprasčiausia beprasmybė.
Kad galėtų laikytis tokių įsitikinimų, kai kurie mokslininkai nutaria nekreipti dėmesio į jų sumanytai gyvybės kilmės teorijai iš pagrindų prieštaraujančius kolegų tyrimų rezultatus. Matematiškai įrodoma, kad net ir milijardai metų nepadėtų susikurti sudėtingoms gyvai ląstelei reikalingoms molekulėms. Tai tiesiog neįmanoma. * Todėl dogmatiškos teorijos apie gyvybės kilmę, aiškinamos daugelyje vadovėlių, iš tikrųjų yra klaidingos.
Teigti, kad gyvybė atsirado atsitiktinai, reikia daugiau tikėjimo, negu kalbėti apie kūrimą. Astronomas Deividas Blokas pareiškė: „Žmogus, netikintis Kūrėjo, turėtų turėti daugiau tikėjimo negu tas, kuris jį tiki. Pareikšdamas, kad Dievas neegzistuoja, jis tik išsikelia platų, niekuo nepagrįstą, tikėjimo reikalingą postulatą.“
Vis dėlto moksliniai atradimai kai kuriuos specialistus verčia mąstyti visai kitaip. Albertas Einšteinas pripažino: „Vargu ar tarp įžvalgesnių mokslininkų rastum tokį, kuris nebūtų bent kiek tikintis... Religiniai jausmai pasimato tada, kai mokslininkas su džiaugsmu stebisi gamtos dėsnių darnumu, bylojančiu apie tokį protą, kad žmogiškų būtybių mąstymas ir darbai prieš jį pasirodo
tik niekinga imitacija.“ Bet toks mąstymas ne visus mokslininkus įkvepia tikėti Kūrėją — Dievą asmenį.Ribotos mokslo galimybės
Į mokslo žinias ir pasiekimus dera žiūrėti su pagarba. Vis dėlto daug kas sutinka, kad nors mokslas teikia nemažai žinių, jis nėra vienintelis jų šaltinis. Mokslo tikslas — paaiškinti gamtos reiškinius ir ieškoti atsakymo, kaip tie reiškiniai atsirado.
Mokslas padeda mums suvokti fizinį pasaulį, — visa, ką matome. Bet kad ir kiek jis pažengtų į priekį, niekada neišaiškins visa ko priežasties, kodėl visata išvis egzistuoja.
„Yra klausimų, į kuriuos mokslininkai niekada neatsakys, — rašo Tomas Atlis. — Gali būti, kad Didysis Sprogimas įvyko prieš 12 milijardų metų. Bet kodėl jis įvyko?. . Iš kur apskritai atsirado pirmosios dalelės? Kas buvo anksčiau?“ Atlis daro išvadą: „Aiškiau ir būti negali, kad mokslas niekada nepatenkins žmonių troškimo rasti šių klausimų atsakymus.“
Šio troškimo skatinamų mokslininkų atradimai toli gražu neleidžia atmesti Dievo. Jie tik parodo, kokiame nuostabiai sudėtingame ir įspūdingame pasaulyje mes gyvename. Daugelio mąstančių žmonių nuomone, protinga daryti išvadą, kad fizikos dėsniai bei cheminės reakcijos, DNR ir stulbinanti gyvybės įvairovė liudija esant Kūrėją. Niekas negali to argumentuotai paneigti.
‘Tikėjimas turi pagrindą’
Jei visata buvo sukurta, savaime aišku, kad Kūrėjo ir jo ketinimų neįžvelgsime jokiais teleskopais, mikroskopais ar kitais moksliniais prietaisais. Panašiai kaip su puodžiumi ir jo nužiesta puodyne. Kad ir kiek tą puodynę tyrinėtume, niekada nesužinotume, kam ji skirta. Reikėtų paklausti paties puodžiaus.
Kaip tikėjimas ir dvasingumas padeda užpildyti mokslo paliekamą tuštumą, molekulinės biologijos specialistas Fransis Kolinsas sako: „Nelaukiu, kad religija iššifruotų žmogaus genomą, kaip ir nesitikiu, jog mokslas padėtų perprasti antgamtiškus dalykus. Bet tikrai įdomiais svarbesniais klausimais, pavyzdžiui, kodėl mes čia, kodėl žmonės siekia dvasinių dalykų, mokslas nepateikia įtikinamų atsakymų. Jau buvo iškilę daugybė įvairių pažiūrų, bet po kiek laiko jos nublanko. O tikėjimas neišnyko, vadinasi, jis turi pagrindą.“
Kodėl?
Tikroji religija ne tik paaiškina šį klausimą, tai yra nurodo gyvenimo prasmę, bet ir padeda nusistatyti vertybes, elgesio normas, teikia vadovavimą. Mokslininkas Alanas Sandeidžas sutinka: „Nesimokau gyventi iš biologijos vadovėlio.“
Milijonai žmonių visoje planetoje jau surado, iš ko, jų nuomone, verta mokytis gyventi. Be to, jie surado įtikinamus atsakymus į klausimus, kodėl mes čia esame bei kas laukia ateityje. Rasti atsakymus tikrai įmanoma. Kur? Seniausioje ir plačiausiai paplitusioje šventojoje knygoje — Biblijoje.
Biblijoje rašoma, kad Dievas paruošė žemę būtent žmonėms. Apie mūsų planetą Izaijo 45:18 (Skv) sakoma: „Viešpats... ne veltui ją sutvėrė; jis padarė ją, kad būtų gyvenama.“ Jis paruošė žemę taip, kad žmonėms nieko netrūktų, kad jie galėtų ne vien egzistuoti, bet visa širdimi džiaugtis gyvenimu.
Žmonėms buvo paskirta tvarkytis žemėje, ją ‘įdirbti ir prižiūrėti’. (Pradžios 2:15, Brb) Biblijoje dar kalbama, kad žinojimas ir išmintis yra Dievo dovanos, be to, kad turime vienas kitą mylėti, kad vienam su kitu reikia elgtis teisingai. (Jobo 28:20, 25, 27; Danieliaus 2:20-23) Taigi žmonės suras gyvenimo prasmę tik jeigu išsiaiškins ir priims, ką jiems numatęs Dievas. *
Kaip šiuolaikiniam mąstančiam žmogui peržengti bedugnę tarp mokslo ir tikėjimo? Kas jam padėtų?
[Išnašos]
^ pstr. 11 Skaitykite Jehovos liudytojų išleistos knygos Ar yra Kūrėjas? Ar jis rūpinasi tavimi? 3 skyrių „Kaip atsirado gyvybė?“
^ pstr. 26 Daugiau apie tai skaitykite Jehovos liudytojų išleistoje brošiūroje Koks gyvenimo tikslas? Kaip tu gali jį surasti?
[Rėmelis/iliustracijos 7 puslapyje]
Ką kalba mokslininkai
Kai kurie mano, kad dauguma mokslininkų nešneka apie dvasinius, teologinius dalykus, nes netiki Dievo arba nenori įsivelti į mokslo ir tikėjimo debatus. Tokių mokslininkų tikrai yra, bet jokiu būdu tokie ne visi. Štai ką yra pasakę kai kurie iš jų.
„Visata turėjo pradžią, bet mokslininkai neįstengia paaiškinti iš ko. Atsakymas — iš Dievo.“ „Laikau Bibliją tiesos knyga, įkvėpta Dievo. Sudėtinga gyvybė byloja apie aukštą intelektą“ (Kenas Tanaka, JAV geologinių tyrimų biuro planetų geologijos specialistas).
„Praraja tarp skirtingų žinių (mokslinių ir religinių) daugiau dirbtinė... Žinios apie Kūrėją ir žinios apie kūriniją glaudžiai siejasi“ (Enrikė Ernandesas, Nacionalinio autonominio Meksikos universiteto Fizikos ir teorinės chemijos fakulteto tyrinėtojas ir profesorius).
„Kuo daugiau šių žinių [apie žmogaus genomą] įgysime, tuo aiškiau matysime šių dalykų sudėtingumą ir tarpusavio priklausomybę. Darysis vis aiškiau, kad viskam pradžią davė protingas kūrėjas, protingas veiksnys“ (Dveinas Gišas, biochemikas).
„Mokslas ir tikėjimas suderinami. Abu jie siekia tos pačios tiesos. Mokslas įrodo, kad Dievas egzistuoja“ (Derekas Bartonas, chemijos profesorius, JAV, Teksaso valstija).
[Šaltinių nuorodos]
NASA/U.S. Geological Survey
Photo: www.comstock.com
NASA and The Hubble Heritage Team (STScI/AURA)
[Iliustracijos 5 puslapyje]
Argi gali mokslas atsakyti, kodėl mes esame?
[Šaltinio nuoroda]
Courtesy Arecibo Observatory/David Parker/Science Photo Library
[Iliustracijos šaltinio nuoroda 6 puslapyje]
Žvaigždės 2, 3, 5 puslapiuose ir 7 puslapio viršuje: National Optical Astronomy Observatories