Prekybos kompleksai — vieta, kur malonu ne tik apsipirkti

IŠ ATSIBUSKITE! BENDRADARBIO AUSTRALIJOJE

VIENIEMS vaikščioti po parduotuves malonumas, kitiems — tikra kankynė. Tačiau atsiradus prekybos kompleksams daug kam buvęs nemalonus užsiėmimas darosi daug patrauklesnis.

Prekybos komplekso idėja nėra nauja. Jis daugeliu atžvilgių primena turgų, kuriame ne tik prekiaujama, bet ir aptarinėjamos naujienos. 1859-aisiais prancūzų prekybininkas Aristidas Busiko pritaikė turgaus principą atidarydamas universalinę parduotuvę. Čia buvo galima nusipirkti įvairiausių  prekių. Europoje ir Jungtinėse Valstijose universalinių parduotuvių sparčiai daugėjo.

Vienas iš šios idėjos kapitalą susikrovusių žmonių buvo Frankas Vulvortas. Iki 1912-ųjų kovo jis jau buvo įsteigęs apie 600 tokių parduotuvių. Ilgainiui idėja universalines ir specializuotas parduotuves įkurdinti po vienu stogu pagimdė dabar gerai žinomus prekybos kompleksus. Tiesą sakant, prekiautojams mažmenomis jie pasirodė esą gana pelningi; metinė vieno tokio komplekso apyvarta siekia iki 200 milijonų JAV dolerių.

Projektuojant prekybos kompleksus didžiausias dėmesys skiriamas pirkėjų patogumui. Viena galimybė tą pasiekti — įtikti jų skrandžiams. Restoranai ir užkandinės garantuoja, kad taip pamaloninti, patenkinti pirkėjai parduotuvėje užsibus kuo ilgiau. Kita priemonė, turinti įtakos vartotojų psichologijai, — apeliuoti ne į žmonių poreikius, bet į jų norus. Viename laikraštyje rašoma, kad prekybos kompleksai yra vieta, „kur priemiesčio namų šeimininkė gali patirti malonumą stebėdama prabangą: ji tarsi ‘pereina per veidrodį’ į stebuklų šalį, kur kondicionuojamose patalpose neono šviesoje prieš ją išdėstytos tiesiog milijonų dolerių vertės prekės — nuostabus vartotojiškos visuomenės švediškas stalas“.

Kitas žingsnis, žinoma, yra pasiekti, kad žmonės savo norus įgyvendintų — pirktų. Tam yra patikrintas būdas: padaryti taip, kad pirkti būtų malonu! Reklamuotojai nesistengia patraukti tik vienos lyties pirkėjų. Tačiau, kaip jau minėjome, svarbiausias taikinys yra moterys. Nuo pat prekybos kompleksų įkūrimo vadybininkai ir reklamuotojai varžosi dėl moterų bei moterų su vaikais klientūros. Vaikų priežiūros kambariai, pramogos jaunimui, kinas bei kompiuterinių žaidimų svetainės pirkėjams sudaro galimybę ne tik apsipirkti, bet ir susibūrus pasišnekučiuoti. Jaukiose kavinukėse malonu susitikti su draugais ir pailsėti. Viename Australijos prekybos komplekse mėgstantiems sportuoti klientams įrengta čiuožykla, kitame — boulingo takai.

Atrodo, prekybos kompleksus ypač mėgsta jaunimas. „Čia lankosi daug mano draugų, — sako vienas jaunuolis. — Atėjęs visada randu ką nors iš pažįstamų... Susitinkame štai prie šito stalo.“ Reguliariai lankytis prekybos kompleksuose patinka ir pagyvenusiesiems. „Ateinu čia, nes yra su kuo pabendrauti, — sako viena 86 metų moteris. — Tai pati maloniausia vieta... Be jos mano gyvenimas būtų liūdnas.“

Beje, yra ir kitokių nuomonių: nemažai pirkėjų įsitikinę, kad prekybos kompleksas yra kaip tik tai, kas knygoje Shelf Life taikliai pavadinta „prekybos mašina“. Žurnalo The Humanist komentarai dar kandesni; jame prekybos kompleksai vaizduojami kaip „mūsų kultūros dalis, kur žmogus vertinamas pagal jo piniginės storį“. Žinoma, kad nebūtum įviliotas į materializmo spąstus, tokioje aplinkoje reikia išlikti nuosaikiam. (Mato 6:19-21)

Vaikščiojimo po parduotuves vilionės ir pavojai

Kai kurie prekybos kompleksų vengia, nes minios žmonių uždaroje erdvėje jiems kelia nerimą. Be abejo, daugelis tokių kompleksų, ypač savaitgaliais, būna perpildyti. Pavyzdžiui, viename Sidnėjaus prekybos komplekse per metus apsilanko apie 19 milijonų žmonių — tiek, kiek Australijoje gyventojų. Tačiau minios erzina ne tik pirkėjus. Atrodo, kad dėl plūstančio jaunimo čia vis gausėja vagysčių. Todėl žurnale SundayLife! rašoma: „Vienas iš svarbiausių prekybos kompleksų veiklos socialinių problemų, — kaip elgtis su čia besirenkančia daugybe jaunimo.“

Kita prekybininkų bėda — nuolat kylančios nuomos kainos. „Kai kuriuos tai veda prie bankroto“, — dejavo vienas toks nuomininkas. Žurnale Forbes rašoma: „Žinoma, prekybos kompleksai gali išsigražinti ir įsileisti madingesnius nuomininkus. Bet tai padaryti nepigu.“ Straipsnyje netgi prognozuojama, jog Amerikoje galimas mažmeninės prekybos nuosmukis — nerimą kelianti žinia 1900 šios šalies regioninių prekybos kompleksų. Rašoma, jog „pirkėjų juose mažėja“.

Kas tų prekybos milžinų laukia? Tai, kaip ir daugelį kitų dalykų, parodys ateitis. Bet aišku viena: žmonės visada mėgausis vieta, kur malonu ne tik apsipirkti!