Paguoda gedintiems
Paguoda gedintiems
TERORISTŲ išpuoliai, kurie buvo įvykdyti 2001 metų rugsėjo 11-ąją Niujorke ir Vašingtone, sukrėtė žmones visame pasaulyje. Per vieną dieną žuvo tūkstančiai žmonių, tarp kurių buvo šimtai narsių ugniagesių, policininkų ir medicinos darbuotojų.
Po šios tragedijos Jehovos liudytojai stengiasi organizuotai guosti tuos, kurie neteko savo artimųjų. Jie daro tai, nes nori ‘apraišioti tuos, kurių širdis palūžusi’, ir ‘guosti visus gedinčius’. (Izaijo 61:1, 2, Jr)
Jehovos liudytojai per daugelį metų pastebėjo, kad netekusieji artimųjų dažniausiai užduoda toliau pateiktus klausimus. Į juos atsako Biblija. Kodėl jums neperžiūrėjus Rašto nuorodų savo Biblijoje?
Ar mirties diena yra nulemta?
Biblijoje, Mokytojo 9:11 (Brb), pareiškiama, kad visus žmones ištinka „laikas ir atsitiktinumas“. Jei mirties diena būtų nulemta, kodėl Biblija skatintų mus imtis saugumo priemonių? Pavyzdžiui, paskaitykite Pakartoto Įstatymo 22:8.
Kodėl mes mirštame?
Pirmoji žmonių pora, Adomas ir Ieva, gyveno žemės rojuje. Jei jiedu būtų klausę Jehovos, nebūtų mirę. Mirtis grėsė tik nepaklusus Dievui. (Pradžios 1:28; 2:15-17) Deja, Adomas ir Ieva savo Kūrėjui nepakluso. Užtat jie nusipelnė bausmės — mirties. Kadangi visi žmonės kilo iš Adomo ir Ievos, visi paveldėjo nuodėmę ir mirtį. Biblijoje sakoma: „Kaip per vieną žmogų [Adomą] nuodėmė įėjo į pasaulį, o per nuodėmę mirtis, taip ir mirtis prasiskverbė į visus žmones.“ (Romiečiams 5:12)
Kokia mirusiųjų būklė?
Adomui ėmus maištauti, Dievas pasakė: „Sugrįši žemėn, nes iš jos buvai paimtas. Juk dulkė esi ir į dulkę sugrįši!“ (Pradžios 3:19) Taigi mirusieji yra be sąmonės, neegzistuoja. Biblijoje tvirtinama: „Gyvieji žino, kad turės mirti, o mirusieji nebežino nieko.“ (Mokytojo 9:5, kursyvas mūsų) Biblijoje taip pat sakoma, kad žmogui mirus, „jis sugrįžta į dulkes, ir tą pačią dieną žūva visos jo svajonės“. (Psalmyno 146:3, 4, kursyvas mūsų)
Argi mes neturime sielos, gyvenančios po mirties?
Biblija aiškiai moko, kad jūsų siela esate jūs pats, o ne kokia nors abstrakti esybė, kuri gyvens po mirties. (Pradžios 2:7, Brb; Patarlių 2:10, Brb; Jeremijo 2:34, Vl) Dėl to galima sakyti, kad žmogui mirus, mirė siela. Biblijoje aiškiai laiduojama: „Siela [tai yra asmuo], kuri nusikalsta, mirs.“ (Ezechielio 18:4, Brb)
Kas laukia mirusiųjų?
Iš Biblijos sužinome, kad Dievas turi tikslą sugrąžinti mirusius į gyvenimą per prikėlimą rojumi paverstoje žemėje, kur daugiau niekas nebesirgs ir nebemirs. Jėzus sakė: „Ateina valanda, kai visi, esantys kapuose, išgirs Jo balsą. Ir... išeis.“ (Jono 5:28, 29, Brb; Apreiškimo 21:1-4)
Kalbėdamas apie neseniai mirusį draugą Lozorių Jėzus prilygino mirtį miegui. (Jono 11:11-13) Be to, kai Jėzus prikėlė Lozorių, šis nesakė per savo trumpą mirties tarpsnį buvęs kankinimo ar palaimingo gyvenimo vietoje. (Jono 11:37-44) Tai visiškai suprantama, nes mirusieji yra be sąmonės. Jie nesikankina, ir atėjus tai „valandai“ bus prikelti. O svarbiausia, Lozoriaus prikėlimas parodo, kad mirusieji galės vėl gyventi. Šiuo stebuklu Jėzus parodė, kas vyks žemėje valdant Dievo Karalystei. (Apaštalų darbų 24:15) Kokia paguodžianti žinia tiems, kurie šiais neramiais laikais netenka savo artimųjų!