Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

Didysis artezinis baseinas. Kas tai?

Didysis artezinis baseinas. Kas tai?

Didysis artezinis baseinas. Kas tai?

ATSIBUSKITE! BENDRADARBIO AUSTRALIJOJE

KAI baigiame perskristi Australijos pakrantės kalnų virtinę, vakarų pusėje prieš mus atsiveria kerintis vaizdas. Tolyn į horizontą virš mūsų galvų nusidriekia mėlyno dangaus skliautas. Apačioje kiek aprėpia akys plyti lygi blanki žemė. Iš žaliuojančių pasėlių ir auksinių savanų laukų sudurstytas skiautinys užleidžia vietą nublukusiam kraštui, kurio rausvoje žemėje styro parudavusios žolės kuokštai.

Norit tikėkit, norit — ne, po žeme ten glūdi dviejų trečdalių Viduržemio jūros dydžio vandens telkinys. Šis didžiulis požeminio vandens rezervuaras vadinamas Didžiuoju Arteziniu baseinu.

Gyvenantiems centrinėje šalies dalyje ši požeminė jūra yra gyvybiškai svarbi. Kad geriau suprastume, kodėl šis paslėptas lobis toks svarbus ir kaip jis atsirado, išsiaiškinkime šį tą apie Australiją.

Paviršiuje — sausa

Australija tinkamai vadinama saulės išdegintu kraštu. Šiame mažiausiame iš penkių žemyne driekiasi antroji pagal dydį dykuma. Nors Australijoje teka viena ilgiausių pasaulyje upių — Darlingas, šio žemyno upės nėra vandeningos. Jungtinėse Valstijose vien Misisipe kasmet į jūrą vandens nuteka 60 procentų daugiau, negu visomis Australijos upėmis ir upeliais kartu sudėjus. Kodėl jo čia tiek mažai?

Dėl žemyno padėties žemės rutulyje (Australija yra abipus 30 laipsnių pietų platumos lygiagretės) orus ten daugiausiai lemia didžiulės aukšto slėgio sritys. Todėl šalies centre paprastai būna giedra ir šilta. Virš plokščios žemės sklandantys vėjai nesusiduria su jokiais kalnais, ant kurių galėtų išlieti kritulius. Vienintelis žymesnis kalnagūbris stūkso rytinėje Australijos pakrantėje. Aukščiausias jo kalnas iškilęs vos 2228 metrus — mažylis pasaulio mastu. Iš rytų pusės nuo Ramiojo vandenyno atkeliaujantys vandens prisikaupę vėjai numeta savo gaivinantį krovinį palei kalnus esančiame siaurame pakrantės ruoželyje. Dėl nedidelio aukščio virš jūros lygio, aukštos vidutinės temperatūros ir kalnų padėties Australija yra pats sausiausias (bent jau paviršiuje) žemynas.

Po žeme — vanduo

Po išdžiūvusia žemės pluta Australijoje yra 19 didesnių gruntinio vandens telkinių. Didžiausias jų, Didysis Artezinis baseinas, glūdi po penktadaliu žemyno. Šis baseinas, besidriekiantis nuo Jorko kyšulio Australijos šiaurėje iki Ero ežero Pietų Australijoje, užima 1,7 milijono kvadratinių kilometrų. Jame yra 8700 kubinių kilometrų vandens — tiek pakaktų sklidinai užpildyti Šiaurės Amerikos ežerus Mičiganą ir Huroną.

Tačiau kitaip nei Šiaurės Amerikos Didžiuosiuose ežeruose, Didžiajame Arteziniame baseine vandens taip lengvai nepasieksi. Pro dirvožemį prasisunkęs lietaus vanduo susigeria į vandeningus smiltainio sluoksnius. Tokiu būdu į baseiną kasdien patenka 300000 kubinių metrų vandens. Kas gi su juo atsitinka?

Didžiulė kempinė

Didysis Artezinis baseinas panašus į milžinišką kempinę. Tarp nelaidžių vandeniui uolų yra įsispraudę akyto smiltainio sluoksniai, kurių storis — nuo 100 metrų iki trijų kilometrų. Šios plokštės žemėdamos driekiasi į vakarus, o jų rytinis kraštas prasideda ties Didžiuoju Vandenskyros kalnagūbriu. Ten įsigeriantis vanduo pamažu teka į vakarus vos 5 metrų per metus greičiu.

Kalnagūbrio šlaite pragręžus viršutinį, vandens nepraleidžiantį uolienos sluoksnį, gravitacijos jėga ima stumti suspaustą vandenį iš smiltainio į paviršių. Toks gręžinys, kai vanduo trykšta į viršų dėl spaudimo, vadinamas arteziniu. Šis terminas kilęs iš buvusios Prancūzijos provincijos Artua pavadinimo, nes ten buvo iškastas pirmasis tokio tipo šulinys. Vos atradus Australijos artezinius lobius, buvo padaryta tūkstančiai gręžinių.

Telkinys senka

XIX amžiaus pabaigoje naujakuriai, godžiai išnaudodavę Kvinslando ir Naujojo Pietų Velso lygumas, energingai darė gręžinius, manydami, kad vanduo niekada nesibaigs. 1915 metais iš Didžiojo Artezinio baseino 1500 gręžinių kasdien buvo išgaunama 2 milijonai kubinių metrų vandens (tiek užtektų pripildyti 1000 olimpinių plaukimo baseinų). Dėl to telkinys sekdavo greičiau nei pasipildydavo ir daugelyje gręžinių vanduo nustojo tekėjęs.

Šiandien yra 4700 artezinių gręžinių, bet vanduo savaime trykšta tik iš 3000. Dar 20000 gręžinių didžiulė kempinė sausinama vėjo varomomis pompomis, išbarstytomis po apylinkes. Vyriausybė stengiasi apsaugoti šį telkinį, nes šiuo metu 95 procentai viso į paviršių ištraukiamo artezinio vandens yra išeikvojama be reikalo.

Kadangi 60 procentų Australijos ploto gruntinis vanduo yra vienintelis patikimas vandens šaltinis, niekam nekyla abejonių, kad jį reikia saugoti. Daugelis žemyno gilumoje esančių miestų ir pramonės įmonių visiškai priklauso nuo šių atsargų. O koks šio vandens skonis? Džeisonas, užaugęs viename Kvinslando ūkyje, kuriame naudojamas vien artezinis vanduo, pasakoja: „Jis šiek tiek sūrus, todėl kai yra galimybė, geriu lietaus vandenį, tačiau gyvuliams jis labai patinka.“ Tokį skonį jam suteikia ištirpę mineralai, besikaupiantys vandenyje, kai šis skverbiasi pro uolienos sluoksnius. Baseino pakraštyje vanduo beveik be priemaišų, tačiau viduryje jis būna nepaprastai sūrus, tinkamas gerti tik avims ir galvijams. Aplenkęs gręžinius vanduo teka į vakarus, kur labai sausa.

Didžiulis, bet pažeidžiamas

Skrisdami besileidžiančios saulės link, apačioje matome mažyčius spindinčius vandens ratukus, panašius į dykumoje išmėtytas sagas. Nukeliavęs po žeme šimtus kilometrų — po kelionės, trukusios tūkstančius metų, — lietaus vanduo galiausiai pasiekia pietvakarinį Didžiojo Artezinio baseino kraštą ir prasisunkia į paviršių. Taip ir atsiranda versmės, kurias matome apačioje. Garuojant versmių vandeniui susidaro mineralų nuosėdos. Tarp jų vis įsimaišo vėjo pustomo smėlio ir taip versmių kauburiai pamažu kyla į viršų.

Vis dėlto netgi tokį nuošalų augalų ir paukščių prieglobstį ardo žmonių veikla. Knygoje Discover Australia pažymima: „Daugelio versmių neliko dėl ten neseniai pradėjusių lankytis turistų arba dėl įveistų galvijų ir triušių... Matyt, didžiausia žala buvo padaryta ištraukus begalę vandens gyvuliams girdyti, tad kai kuriose versmėse jo žymiai sumažėjo, kartais vos sruvena.“

Nors šis senas vandens telkinys milžiniško dydžio, jį gali nesunkiai pažeisti žmonių veikla. Norint išsaugoti didžiulę vandentiekio sistemą, Didžiajam Arteziniam baseinui, kaip ir kitiems viso pasaulio ištekliams, reikia rūpestingos priežiūros.

[Žemėlapis 25 puslapyje]

(Prašom žiūrėti patį leidinį)

DIDYSIS ARTEZINIS BASEINAS

[Šaltinio nuoroda]

Mountain High Maps® Copyright © 1997 Digital Wisdom, Inc.

[Iliustracija 25 puslapyje]

Vėjo varomos pompos — nuošalių Australijos gyvenviečių simboliai. Jomis siurbiamas vanduo atgaivina dykumas

[Iliustracija 26 puslapyje]

60 procentų Australijos ploto gyvenantys žmonės, kaip ir šio nuošalaus ūkio gyventojai, neišgyventų be gruntinio vandens

[Iliustracija 26 puslapyje]

Iš versmių trykšta tūkstantmečių senumo vanduo

[Šaltinio nuoroda]

Courtesy of National Parks and Wildlife South Australia

[Iliustracija 26 puslapyje]

Pietvakariniame Didžiojo Artezinio baseino pakraštyje tyvuliuoja druskingas ežeras

[Iliustracija 26 puslapyje]

Pamažu kaupiantis mineralams, versmių kauburiai iškyla net iki 15 metrų

[Šaltinio nuoroda]

Courtesy of National Parks and Wildlife South Australia