Kas nepažįsta vištos?

IŠ ATSIBUSKITE! BENDRADARBIO KENIJOJE

IŠ VISŲ paukščių, ko gero, vištų žemėje yra daugiausia, — paskaičiuota, jog per 13 milijardų! Vištiena tokia mėgiama, kad kasmet jos suvalgoma daugiau kaip 33 milijardai kilogramų. Be to, vištos visame pasaulyje per metus padeda apie 600 milijardų kiaušinių.

Vakarų šalyse vištų auginama daug ir jų mėsa nebrangi. Prieš keletą dešimtmečių JAV rinkėjams buvo pažadėta, kad jei išrinks tam tikrą kandidatą, kiekviename puode turės po vištą. Dabar vištiena jau nebėra prabangos dalykas ar rinktinis valgis. Tad kaip šie saviti paukščiai paplito ir išpopuliarėjo? O ką galima pasakyti apie skurdesnes šalis? Ar tenykščiai gyventojai kada nors valgys vištienos iki soties?

Šis tas apie paukštį

Višta kilo iš bankivos, gyvenančios Azijoje. Žmogus greit pastebėjo, kad vištą lengva prijaukinti. Beveik prieš 2000 metų Jėzus Kristus kalbėjo, kaip višta surenka ir saugo viščiukus po sparnais (Mato 23:37; 26:34). Iš šio palyginimo matome, jog anuomet višta jau buvo gerai pažįstamas paukštis. Bet komercinė vištininkystė ir kiaušinių pramonė atsirado tik XIX amžiuje.

Šiandien pati populiariausia paukštiena yra būtent vištiena. Savo šeimai ir pardavimui vištos auginamos milijonuose kaimo ūkių ir net miestuose. Išties nedaug yra kitų naminių gyvulių ir paukščių, kuriuos būtų galima veisti tokiose skirtingose gamtinėse zonose. Įvairiose šalyse išvesta vištų veislių, tinkamiausių vietos klimatui ir poreikiams. Čia paminėsime tik keletą: Australijos australorpai; gerai žinomi leghornai, kilę iš Viduržemio šalių (bet gan populiarūs ir Lietuvoje); Jungtinėse Valstijose išvesti niuhempšyrai, plimutrokai, raudonieji rodailendai, viandotai;  Anglijoje — kornišai, orpingtonai, saseksai.

Pažangūs moksliniai metodai vištininkystę padarė viena sėkmingiausių žemės ūkio šakų. Jungtinėse Valstijose fermeriai taiko optimalias lesinimo normas ir efektyvias laikymo technologijas, be to, sistemingai kovoja su ligomis. Daug žmonių smerkia šiuos masinės produkcijos metodus, esą jie žiaurūs. Bet fermeriai randa dar veiksmingesnių būdų auginti vištas. Šiuolaikinė technika leidžia vienam asmeniui prižiūrėti nuo 25000 iki 50000 vištų. Ir prekinę kondiciją jos įgauna vos per tris mėnesius. *

Vištiena

Vargiai rasi viešbutį, restoraną ar kaimo užeigą, kurios valgiaraštyje nebūtų vištienos patiekalų. Daugelio greitmaisčio restoranų pagrindinis valgis yra būtent vištiena. O kai kuriuose kraštuose ji puikiausiai tinka net šventiniam stalui. Pavyzdžiui, Indijoje gaminama daug skanių vištienos patiekalų: vištiena su raudonaisiais pipirais (lal murgi), mažais gabalėliais pjaustyta vištiena (kurgi murgi), su imbieru troškinta vištiena (adrak murgi).

Kodėl vištiena tokia populiari? Pirmiausia todėl, kad retas valgis šitaip gerai dera su įvairiais pagardais. Kokią vištieną labiausiai mėgsti tu? Troškintą, keptą keptuvėje, krosnyje ar ant atviros ugnies? Atsiversk bet kurią valgių gaminimo knygą ir turbūt rasi nemažai vištienos receptų, padėsiančių iš kiekvieno kąsnelio išgauti geriausią skonį.

Vištienos pasiūla didelė, tad ir kainos nėra labai aukštos. Vištieną labai vertina dietologai, nes joje yra organizmui reikalingų baltymų, vitaminų, mineralų, be to, ji nekaloringa ir neriebi.

 Maistas besivystančioms šalims

Aišku, ne visose šalyse paukščių užsiauginama apsčiai. Tai nėra nereikšmingas faktas, nes štai ką paskelbė Žemės ūkio mokslo ir technologijų tarybos darbo grupė: „Prognozuojama, kad pasaulio gyventojų skaičius iki 2020 metų pasieks 7,7 milijardo... Bet didžiausia gyventojų prieaugio dalis (95%) numatoma besivystančioms šalims.“ Tai nežada nieko gera, nes jau dabar apie 800 milijonų žmonių pusbadžiauja!

Daug specialistų mano, kad vištų auginimas būtų gera išeitis: alkstantys gyventojai prasimaitintų ir ūkininkai išsilaikytų. Tik visa bėda, kad neturtingam ūkininkui didelė vištų ferma — sunkiai įgyvendinama svajonė. Skurdesniuose kraštuose vištas įprasta auginti mažuose kaimo ūkiuose arba tiesiog kieme. Retai kada vištoms būna geros sąlygos. Dieną jos išleidžiamos kapstytis, ieškoti lesalo, o grįžta tik vakare ir sutupia į medžius arba yra uždaromos metaliniuose narvuose.

Nenuostabu, kad daug šitaip auginamų paukščių nugaišta susirgę mirtina Niukaslio liga, pakliūva plėšrūnams į nagus arba žmonės juos nudaigoja. Dauguma ūkininkų nėra patyrę ir neturi lėšų geram lesalui pirkti, vištidei įrengti ir apsaugoti vištas nuo ligų. Todėl dabar yra rengiamos specialios programos, kad besivystančių šalių ūkininkai galėtų pasisemti daugiau žinių. Pavyzdžiui, Jungtinių tautų maisto ir žemės ūkio organizacija neseniai ėmėsi penkerių metų projekto „Vargšų Afrikos kaimo gyventojų labui skatinti paukštininkystę“.

Kas iš tokių gerų norų išeis, parodys laikas. Turtingesnių šalių žmonėms išties yra apie ką pamąstyti! Juk daugumai žemės gyventojų paprastas vištienos gabalėlis — retas skanėstas, o apie „vištą kiekviename puode“ jie gali tik pasvajoti.

[Išnaša]

[Rėmelis/iliustracijos 21 puslapyje]

Kaip saugiai doroti paukštieną

„Žalioje paukštienoje gali būti potencialiai kenksmingų mikroorganizmų, pavyzdžiui, salmonelių, todėl ją reikia doroti atsargiai. Dar prieš imdamiesi šio darbo ir paskui, kai jau viską padarysite, karštu muilinu vandeniu būtinai nusimazgokite rankas, nuplaukite pjaustomąją lentą, peilį ir paukštienos žirkles. Patartina naudoti tokią lentą, kuri plaunama... atlaikytų aukštą temperatūrą, ir, jei įmanoma, turėkite atskirą lentą vien žaliai paukštienai pjaustyti. Šaldytą paukštieną prieš virdami ar kepdami visiškai atitirpdykite“ (The Cook’s Kitchen Bible).

[Iliustracijos 19 puslapyje]

Keletas vištų veislių: baltieji leghornai, bankivinės vištos Gallus sonneratti, orpingtonai, lenkiniai, raibieji saseksai

[Šaltinio nuoroda]

Visi, išskyrus baltąjį leghorną: © Barry Koffler/www.feathersite.com

[Iliustracijos 20 puslapyje]

Besivystančių šalių ūkininkai skatinami auginti daugiau naminių paukščių

[Iliustracija 20 puslapyje]

Jungtinėse Valstijose 90 procentų vištų auginama mėsai