Stebime pasaulį

Britai pereina į kitas tikybas

Laikraščio The Sunday Telegraph pranešimu, britai dar niekada taip sparčiai nepereidinėjo į kitas tikybas kaip dabar: kas savaitę savo religiją pakeičia apie 1000 žmonių. „Anglikonai tampa Romos katalikais ir atvirkščiai; judėjai persiverčia į budistus, musulmonai virsta anglikonais, o Romos katalikai judėjais.“ Daugiausia žmonės pasirenka islamą, budizmą, Naujojo amžiaus judėjimus ir pagonybę. „Šioje šalyje esama nuo 5000 iki 10000 į islamą atsivertusių baltaodžių, ir dauguma tų, kuriuos pažįstu, anksčiau buvo katalikai“, — sako Anglijos Derbio universiteto daktaras Ahmedas Endriusas, pats perėjęs iš katalikybės į islamą. Nuo 10 iki 30 procentų naujų budistų pirmiau priklausė judėjų bendruomenei. Kai Anglikonų bažnyčia nusprendė į dvasininkų luomą įšventinti moteris, kaip niekada daug tikinčiųjų plūstelėjo katalikų pusėn. Pasak rabino Jonatano Romeino, „žmonės jaučia dvasinę tuštumą, todėl ir dairosi po kitas religijas“.

Gyvensena ir vėžys

„Ištyrus beveik 90000 dvynių paaiškėjo, kad vėžio ligą daugiausia nulemia ne tai, koks tu esi, o kur būni, ką darai ir kaip leidi savo gyvenimą“, — rašoma Londono laikraštyje The Guardian. Moksliniam tyrimui vadovavęs Švedijos Karolio instituto daktaras Polis Lichtenšteinas sako: „Aplinka turi didesnį poveikį negu genai.“ Mokslininkų požiūriu, apie 35 procentus vėžinių susirgimų sukelia rūkymas, ir atrodo, jog dar 30 procentų — netinkama mityba. Genai iš dalies lemia prostatos, gaubtinės žarnos ir krūties vėžį, bet daktaras Timas Kėjus (Karališkojo vėžio tyrimų fondo vyresnysis mokslinis bendradarbis) iš Anglijos, Oksfordo, pataria: „Net jeigu jūsų giminėje kas nors sirgo vėžiu, svarbiausia — kaip jūs pats gyvenate. Nerūkykite, tinkamai maitinkitės. Tai tikrai reikšminga.“

Mąstykite!

„Visą gyvenimą būsime guvaus proto, jei tik jį lavinsime“, — rašoma laikraštyje Vancouver Sun. „Skaitykite, skaitykite, skaitykite“, — sako daktaras Amiras Soasas, vienos Ohajo, JAV, medicinos mokyklos darbuotojas (Case Western Reserve University Medical School). Kad sendami neprarastumėte protinių sugebėjimų, rinkitės tokius užsiėmimus, kurie skatina mąstyti, studijuokite naują kalbą, mokykitės groti kokiu nors muzikos instrumentu, dalyvaukite įdomiuose pokalbiuose. „Būtinai priverskite savo smegenis protauti“, — sako dr. Soasas. Be to, jis pataria mažiau laiko skirti televizoriui. „Kai žiūrite televizorių, jūsų smegenys aktyviai nedirba“, — sako jis. O laikraštyje Vancouver Sun dar priduriama, kad sveikoms smegenims reikia sveikomis arterijomis tiekiamo deguonies. Taigi mankšta ir tinkama mityba, sauganti nuo širdies ligų bei diabeto, naudinga ir smegenims.

Drambliai „nepamiršta draugų“

„Drambliai niekada nepamiršta, ar bent jau nepamiršta draugų“, — sakoma žurnale New Scientist. Kenijoje, Amboselio nacionaliniame parke, Anglijos Sasekso universiteto daktarė Karen Makomb įrašė afrikinių dramblių patelių žemo dažnio „bendravimo signalus“ ir įsidėmėjo, kurie drambliai susitinka dažnai, o kurie nebendrauja. Paskui ji davė paklausyti įrašą 27 dramblių šeimoms ir tyrė jų reakciją. Jei gyvūnai gerai pažinodavo balso „savininkę“, tuojau pat atsišaukdavo. Jei nebūdavo artimai pažįstami, klausydavosi, bet neatsiliepdavo. O išgirdę visai nepažįstamą balsą jie sunerimdavo ir pasiruošdavo gintis. „Iš balso jie galėjo atpažinti bent keturiolikos kitų šeimų narius, vadinasi, kiekvienas dramblys prisimena apie 100 suaugusių individų“, — pasakyta straipsnyje. Drambliai gali prisiminti ir žmones. Džonas Partridžas, Anglijos Bristolio zoologijos sodo žinduolių skyriaus vedėjas, sako, kad vienas azijinis dramblys, su kuriuo dirbo 18 metų, atpažino jį sugrįžusį po trejų metų pertraukos.

Narkotikų kontrabandininkams — geriausia technika

Anksčiau Kolumbijos narkotikų kontrabandininkai slėpdavo  savo prekes keleiviniuose lėktuvuose ir laivuose. Bet neseniai valdžia apstulbo sužinojusi, kad kontrabandininkai stato modernų dvigubo korpuso ir daugiau kaip 3 metrų skersmens povandeninį laivą, kuriuo būtų galima gabenti apie 200 tonų kokaino. Smalsūs kaimynai atvedė policininkus į „vieną sandėlį Bogotos priemiestyje, 2300 metrų virš jūros lygio ir 300 kilometrų nuo artimiausio uosto, — rašoma laikraštyje The New York Times. — Čia statomas 30 metrų ilgio laivas galėjo perplaukti vandenyną, išnirti Majamio ar kokio kito miesto pakrantėje ir vogčiomis iškrauti narkotikus“. Nors prie laivo nerasta jokio žmogaus ir niekas nebuvo suimtas, manoma, jog, pasitelkę gabų povandeninių laivų inžinierių, čia veikė Rusijos ir Amerikos nusikaltėliai. Anot pareigūnų, trys povandeninio laivo segmentai iki kranto būtų buvę nugabenti puspriekabėm. Valdžios atstovai stebėjosi, kokių gudrybių sugalvoja narkotikų kontrabandininkai, norėdami eksportuoti savo gaminius.

DMZ klesti gyvūnai

„Nuo 1953 metų, kai pasibaigus Korėjos karui buvo įkurta DMZ [demilitarizuota zona], saugumo sumetimais čia ir aplinkiniuose rajonuose laukinė gamta liko nepaliesta, — rašoma laikraštyje The Wall Street Journal. — Ekonomikos vystymasis abiejų Korėjų žemėms padarė daug žalos, tad pasienio ruožas pusiasalio gyvūnams tapo geriausia prieglauda.“ Čionai gyvena retų ir nykstančių rūšių paukščiai bei žvėrys. Tikriausiai esama ir tigrų su leopardais. Aplinkosaugininkai sunerimo, ar naujausi užmojai atkurti taiką tarp Šiaurės ir Pietų Korėjos nesunaikins DMZ gyvūnų viešpatystės. Taigi jie prašo įsteigti „sienomis nedalomą ‛ramybės parką’“, idant būtų išsaugota laukinė gamta ir abiejų pusių gyvūnai galėtų tarpusavy poruotis. Laikraštyje dar skaitome: „Aplinkosaugininkai viliasi, kad taika suvienys tuos gyvūnus — panašiai kaip politinis atlydys suvienijo ilgai nesimačiusius šeimų narius.“

Skubios pietų pertraukos

„Šauniojoje Britanijoje tik lepšiai pietauja, o darbeivos, užuot ėję pietų, neatsitraukdami nuo rašomojo stalo kremta sumuštinį“, — rašoma Londono laikraštyje Financial Times. Naujo tyrimo duomenimis, dabar vidutinio brito „pietų valanda“ trunka vos 36 minutes. Medikai sako, kad vidurdienio atokvėpis sumažina stresą. Bet kartais darbdaviai per pietų pertraukas rengia dalykinius susitikimus ir darbuotojams visai nebėra kada atsikvėpti. Šį pranešimą pateikusi statistinių tyrimų organizacija „Datamonitor“ teigia: „Visuomenėje, kur iš darbuotojų reikalaujama vis daugiau ir laikas vertinamas pinigais, žmonėms pietų pertrauka tėra priverstinis sustojimas įsipilti degalų.“ „Datamonitor“ analitikė Sara Nuni priduria: „Mes rungtyniaujame pasaulio rinkoje. Nebevalia sakyti ‛padarysiu darbą vėliau’. Jį privalu padaryti tuojau pat.“

Meksikos rūkaliai

Meksikos Sveikatos apsaugos ministerijos sekretorius Chosė Antonijas Gonzalesas Fernandesas, dalyvaudamas rūkymo prevencijos ir kontrolės programoje, neseniai paminėjo, kad 27,7 procento meksikiečių rūko. Didžiausią rūpestį kelia tai, jog maždaug milijonas rūkalių yra 12—17 metų amžiaus jaunuoliai. Ponas Gonzalesas pasakė, kad, apytikriais duomenimis, rūkymas kasdien į kapus nuvaro 122 meksikiečius. „Apsunkinama ekonominė raida, prarandami darbingi gyvenimo metai, ... be to, aplinkui rūkantys žmonės netiesiogiai kenkia ir mums“, — apgailestavo pareigūnas.

Ar patenkinami dvasiniai poreikiai?

Saviugdos propaguotojai, skelbiantys pasitikėjimą savimi, konstruktyvų mąstymą bei asmeninę sėkmę, darosi vis populiaresni, o „nuo religinių organizacijų visuomenė atsiriboja, — rašoma Kanados laikraštyje Globe and Mail. — Dvasingumas žmonėms labai rūpi, tačiau jo ieškoma nebe tradiciniuose šaltiniuose“. Apklausų duomenimis, 80 procentų kanadiečių sakosi tikintys Dievą, vis dėlto 22 procentai krikščionybės išpažinėjų daugiau reikšmės teikia savo pačių įsitikinimams, o ne kokios nors bažnyčios mokymams. Laikraštis Globe and Mail saviugdos propaguotojų siūlomą dvasingumą lygina su „kuro pasipildymu, kad vėl galėtum vaikytis sėkmės“.