Rašo mūsų skaitytojai

Liesumas. Straipsnis „Jaunimas klausia: kodėl aš toks liesas?“ (2000 m. rugsėjo 22 d.) buvo labai įdomus. Man 32 metai, bet visada buvau labai liesa ir labai drovėjausi savo išvaizdos. Visą gyvenimą buvau erzinama ir pravardžiuojama degtuku, sakydavo, kad mano kojos kaip šakaliai. Dėl to dažnai puldavau į depresiją. Malonu, kad jūs patariate ieškoti žmonių, kurie vertintų mūsų vidų. Krikščionys neturi niekinti kitų dėl jų fizinių ypatybių.

V. L., Jungtinės Valstijos

Genų inžinerija. Vakar vakare perskaičiau straipsnių seriją „Ar mokslas padės sukurti tobulą visuomenę?“ (2000 m. rugsėjo 22 d.) Pasiėmiau žurnalą į darbą ir labai puikiai ta tema pasikalbėjau su savo darbdaviu gydytoju. Iliustracijos buvo puiki vaizdinė priemonė, padėjusi apmąstyti ir įvertinti šį klausimą. Ačiū už joms paruošti skirtą laiką, pastangas bei išmonę.

N. M., Jungtinės Valstijos

Dėkoju už kiekvienam suprantamą tokio sudėtingo klausimo išaiškinimą. Kažin ar mokslininkai, spręsdami, kas gali daugintis, o kas „netinkamas“, atsižvelgia į tokias savybes kaip meilė, užuojauta bei dvasinių dalykų vertinimas? Didesni protiniai sugebėjimai arba geresnė sveikata dar nebūtinai reiškia, kad tas asmuo geresnis. Tačiau man iškilo dar vienas klausimas. Kodėl kairiarankiškumas pavadintas sutrikimu?

Dž. Č., Jungtinės Valstijos

Šis teiginys buvo pacituotas iš knygos „The Biotech Century“. Žodį „sutrikimas“ autorius rašo kabutėse, o tai reiškia, kad vartoja jį su ironija. Tuo teiginiu atkreipiamas dėmesys į tam tikrą genų inžinerijos metamą moralinį iššūkį. Yra pavojus, kad atsiradus galimybei pakeisti žmogaus genetinį kodą kai kas gali despotiškai pareikšti, kad tokios ypatybės kaip vienokia ar kitokia odos spalva arba kairiarankiškumas yra nepageidaujamos. (Red.)

Nors mokslas nėra mano mėgstamiausias dalykas, šis straipsnis mane sujaudino. Eugenika siekiama patobulinti netobulus žmones. Jei tokie siekiai kada nors būtų įgyvendinti, sergantieji ir neįgalieji tikriausiai būtų laikomi „nevisaverčiais“. Tokiems žmonėms nebeliktų užuojautos. Dievas, priešingai, per Tūkstantmetį žada atvesti žmogų į tobulybę (Apreiškimo 20:4, 5). Tačiau jis tai darys nepažeisdamas mūsų laisvos valios.

S. O., Japonija

Visata. Labai ačiū už straipsnių seriją „Visata. Ar ji atsirado atsitiktinai?“ (2000 m. spalio 8 d.) Esu pirmakursė biologijos studentė. Šį straipsnį perskaičiau kaip mokomąją medžiagą, kurioje vietoj evoliucijos teorijos gvildenama tema apie išmintingą Kūrėją. Kaip malonu skaityti taip tikroviškai ir įtikinamai pateiktą informaciją!

K. L., Jungtinės Valstijos

Gyvenimo istorija. Oleksijaus Davidiuko pasakojimas straipsnyje „Mano didžiausias rūpestis likti ištikimam“ (2000 m. spalio 8 d.) buvo labai padrąsinantis. Oleksijus prisiminė, kaip asmuo, kuriuo jis pasitikėjo daug metų, išdavė savo dvasinius brolius. Kai mūsų krikščioniška veikla dar buvo vyriausybės uždrausta, tas pats atsitiko ir man. Du „vyresnieji“ slaptajai policijai perdavė išsamią informaciją apie mūsų veiklą. Dėl to buvome suimti ir kvočiami. Vienas iš šių vadinamųjų brolių dabar jau miręs. Kitas buvo pašalintas iš susirinkimo, tačiau neseniai į jį sugrįžo. Be galo džiaugiuosi, kad dabar galiu sveikintis su šiuo broliu be jokio pagiežos jausmo! Tai įmanoma tik dėl Jehovos dvasios.

D. G., Vokietija