Rašo mūsų skaitytojai
Rašo mūsų skaitytojai
Chroniškos ligos. Turime tris vaikus. Du iš jų serga: vienas Dauno liga, kitas — pjautuvine anemija. Pastaruoju metu pjautuvine anemija sergančio sūnaus būklė labai pablogėjo ir jis turėjo gultis į ligoninę. Tai mus visus labai prislėgė. Gavęs 2000 m. gegužės 22 d. žurnalo Atsibuskite! numerį, kuriame buvo straipsnių serija „Chroniška liga — visos šeimos rūpestis“, supratau, jog Jehova atsakė į mano maldas. Šie straipsniai mums su žmona suteikė ryžto nepasiduoti. Be to, jie sustiprino mūsų viltį, kad netrukus nė vienas nesakys: „Aš sergu“ (Izaijo 33:24, Brb).
E. Dž. M., Brazilija
Mūsų 19-metis sūnus serga šizofrenija. Esame perskaitę daugybę knygų, kaip kovoti su liga, tačiau niekur neradome patarimų, kokie buvo šiuose straipsniuose, — kaip ištverti ligą visai šeimai. Juose taip tiksliai aprašyta mano pačios vidinė kova bei kančia, tarsi būtų kalbama apie mane.
H. T., Japonija
Pastaruosius dešimtį metų kenčiu nuo progresuojančios chroniškos ligos, ir tai, kaip jūs aprašote asmens jausmus, mane iš tikrųjų sujaudino. Kartais labai lengva prarasti proto bei dvasios pusiausvyrą, tačiau mano susirinkimo broliai parodo, jog jie nori suprasti, ką aš kenčiu. Taktiškais žodžiais jie įkvepia man jėgų gyventi toliau.
M. M., Italija
Šiuos straipsnius skaitė visa mūsų šeima. Mano dukrai atsirado inkstų nepakankamumas, todėl jau penkeri metai jai daroma inkstų dializė. Mums nepaprastai sunku dėl to. Jos gyvybei tiek kartų yra grėsęs pavojus, jog mes nuolat gyvename baimėje ir nerimaujame, kada vėl kas nors atsitiks. Tačiau jūsų patarimas labai vertingas. Branginti reikia kiekvieną dieną. Taip pat svarbu melstis. Man padeda suvokimas, jog Jehova supranta mano jausmus.
S. Dž., Jungtinės Valstijos
Man suvirpėjo širdis, kai suvokiau, jog kažkas supranta, kokia sunki yra chroniškos ligos našta. Vieną po kitos visas tris mano mergaites pradėjo kankinti epilepsija, kuria sergu ir aš pati. Straipsniai, tokie kaip šis, padeda mums įgauti išminties bei turėti tokį pat požiūrį kaip Kristus.
G. L., Jungtinės Valstijos
Anakondos. Gyvenu regione, kur yra anakondų. Apie šią gyvatę žmonės pasakoja įvairių istorijų, tačiau nežinia, tikėti jomis ar ne. Jūsų straipsnis „Ar anakondos atskleis savo paslaptis?“ (2000 m. gegužės 22 d.) padėjo man atskirti faktus nuo prasimanymų ir atsakė į visus mano klausimus apie šį nuostabų kūrinį.
Dž. S. P., Brazilija
Neatsakingi tėvai. Žurnalą Atsibuskite! skaitau 25 metus, bet atrodo, jog šis klausimas dar niekada nebuvo nagrinėjamas („Jaunimas klausia: ar tėvas, išsižadantis tėvystės pareigų, tikrai gali nuo savęs pabėgti?“, 2000 m. gegužės 22 d.). Buvo rašyta apie vienišas motinas, bet apie jaunuolio atsakomybę — ne. Negalėdavau suprasti, kodėl ištvirkaujant dviem žmonėms dėl padarinių nukenčia tik motina ir vaikas. Aš pastojau būdama 19. Vaikinas neprisiėmė jokių įsipareigojimų. Prašau, kartokite jaunimui, kad ‛saugotųsi ištvirkimo’ (1 Korintiečiams 6:18, Brb).
K. K., Ispanija
Graikų teatras. Negaliu apsakyti savo dėkingumo už straipsnį „Per šimtmečius išlikęs Epidauro teatras“ (2000 m. birželio 8 d.). Kaip ir tikėjausi, šis straipsnis praplėtė mano akiratį. Tačiau nemaniau, kad jame bus tiek daug įdomių dvasinių dalykų!
K. S., Jungtinės Valstijos