Mes galime išsaugoti savo santuoką!

Biblijoje gausu vyrams bei žmonoms naudingų praktinių patarimų. Ir nenuostabu, nes Tas, kuris įkvėpė Bibliją, taip pat yra ir santuokos Įkūrėjas.

BIBLIJOJE apie santuoką kalbama realistiškai. Joje tvirtinama, jog vyras ir žmona turės „vargų“, arba, kaip sakoma Biblijos vertime New English Bible, „skausmų ir sielvartų“ (1 Korintiečiams 7:28). Biblijoje taip pat rašoma, jog santuoka gali ir turėtų teikti džiaugsmo (Patarlių 5:18, 19). Šios dvi mintys nėra prieštaringos. Jos tiktai rodo, kad, nepaisant rimtų sunkumų, sutuoktiniai gali turėti artimus ir  meilingus tarpusavio santykius.

Ar jūs savo santuokoje to pasigendate? Ar skausmas ir nusivylimas užtemdo anksčiau jūsų tarpusavio santykiuose vyravusį artumą bei džiaugsmą? Net jei jau daug metų gyvenate santuokoje be meilės, tai, kas prarasta, įmanoma susigrąžinti. Žinoma, turite būti realistai. Kadangi vyras ir moteris yra netobuli, negali būti tobula ir jų santuoka. Tačiau esama priemonių, kurių galite imtis, kad atsikratytumėte to, kas neigiama.

Skaitydami šį straipsnį, stenkitės nustatyti, kas tinka būtent jūsų santuokai. Užuot sutelkę dėmesį į sutuoktinio trūkumus, pasirinkite kelis pasiūlymus, kuriais jūs galite pasinaudoti praktiškai, bei pritaikykite Rašto patarimus. Galbūt pasirodys, kad jūsų santuoka teikia daugiau vilčių, negu atrodė.

Tad pirmiausia pakalbėkime apie požiūrį, nes tai, koks yra jūsų požiūris į įsipareigojimą bei kokie jausmai sutuoktiniui, visų svarbiausia.

Jūsų požiūris į įsipareigojimą

Jei siekiate, kad jūsų santuoka būtų sėkminga, turite žiūrėti į ją kaip į ilgalaikį ryšį. Juk Dievas santuoką įvedė tam, kad du žmonės susijungtų neperskiriamai (Pradžios 2:24; Mato 19:4, 5). Todėl jūsų ryšys su sutuoktiniu nėra panašus į darbo ar buto nuomos sutartį, kurią galima nutraukti. Per vestuves jūs iškilmingai pasižadėjote, kad ir kas atsitiktų, likti su sutuoktiniu. Toks stiprus pareigos jausmas atitinka Jėzaus beveik prieš 2000 metų pasakytus žodžius: „Ką tad Dievas sujungė, žmogus teneperskiria“ (Mato 19:6).

Kas nors gal pasakys: ‛Mes vis dar esame kartu. Ar tai neįrodo, jog turime pareigos jausmą?’ Galbūt. Tačiau, kaip buvo paminėta šios straipsnių serijos pradžioje, kai kurie žmonės, nors ir neišsiskiria, beviltiškai kamuojasi santuokos be meilės spąstuose. Jūsų tikslas yra stengtis, kad santuoka būtų ne tik pakenčiama, bet ir maloni. Pasižadėjimo laikymasis turėtų atspindėti ištikimybę ne tik pačiai santuokai kaip institucijai, bet ir asmeniui, kurį prisiekėte mylėti ir branginti (Efeziečiams 5:33).

Tai, ką jūs išsakote savo sutuoktiniui, atskleidžia, kiek tvirtas yra jūsų pasižadėjimas. Pavyzdžiui, kai kurie vyrai ar žmonos įsikarščiavę pratrūksta tokiais žodžiais: „Išeinu!“ arba „Susirasiu, kas mane vertins!“ Net jei tokių žodžių ir nereikėtų priimti už gryną pinigą, taip kalbantis asmuo parodo, jog nepaiso pasižadėjimo leisdamas suprasti, kad durys jam visada atviros ir jis pasiruošęs bet kada pro jas išeiti.

 Kad atgaivintumėte meilę, savo pokalbiuose atsisakykite tokių grasinimų. Juk ar dekoruotumėte savo butą, jei žinotumėte, kad galbūt kurią nors dieną iš jo išsikraustysite? Ar galite tad tikėtis, kad jūsų sutuoktinis stengsis stiprinti santuoką, kuri galbūt neišsilaikys? Nuoširdžiai pasiryžkite ieškoti išeičių.

Kaip tik taip viena moteris darė po neramaus savo gyvenimo su vyru tarpsnio. „Kad ir kokią antipatiją kartais jam jausdavau, niekada negalvojau nutraukti tarpusavio santykių, — sako ji. — Tai, kas buvo sugadinta, stengėmės kaip nors atitaisyti. Dabar, po dvejų labai sunkių metų, tikrai galiu pasakyti, jog vėl esame laimingi būdami kartu.“

Taip, abipusis įsipareigojimas yra ne tam, kad du žmonės tik gyventų kartu, bet kad turėtų bendrų siekių. Tačiau galbūt jaučiate, kad dabar jūsų santuoka laikosi tik iš pareigos. Jei taip, nepraraskite vilties. Galbūt meilę dar galima atgaivinti. Kaip?

Gerbkite savo sutuoktinį

Biblijoje sakoma: „Tebūna visų gerbiama santuoka“ (Hebrajams 13:4; Romiečiams 12:10). Graikų kalbos žodžio, čia išversto „gerbiama“, formos kitur Biblijoje verčiamos kaip „mielas“ bei „brangus“. Jei ką nors labai vertiname, tai ir uoliai tuo rūpinamės. Galbūt esate pastebėjęs, kaip koks nors žmogus pernelyg rūpinasi savo brangiu, nauju automobiliu. Jo labai branginamas automobilis visada žvilga ir yra kruopščiai prižiūrimas. Savininkui net mažas įbrėžimas atrodo didžiausia nelaimė! Kiti žmonės panašiai rūpinasi savo sveikata. Kodėl? Todėl, kad vertina gerą savijautą ir nori ją išsaugoti.

Šitaip saugokite ir branginkite savo santuoką. Biblijoje rašoma, jog meilė „viskuo viliasi“  (1 Korintiečiams 13:7). Užuot mąsčius pesimistiškai ir atmetus galimybę ką nors pagerinti pasakymais „mes niekada vienas kito nemylėjome“, „susituokėme per jauni“ arba „nežinojome, ką darome“, kodėl nesitikėjus geresnės išeities ir nepasistengus ką nors pakeisti, kantriai laukiant rezultatų? „Aš taip dažnai girdžiu savo klientus sakant: ‛Daugiau nebegaliu!’, — tvirtina viena patarėja santuokų klausimais. — Užuot analizavę savo santykius ir stengęsi suprasti, ką reikia pagerinti, jie neapgalvotai atmeta pačią santuoką kaip reikalaujančią per didelių pastangų, kartu išsižadėdami ir brangių juos siejančių dalykų: rūpestingai saugotų praeities prisiminimų bei ateities perspektyvų.“

Kokie yra judviejų su sutuoktiniu bendri praeities išgyvenimai? Nepaisant nesklandumų jūsų tarpusavio santykiuose, tikriausiai prisimenate malonius laikus, laimėjimus bei išbandymus, kuriuos patyrėte drauge. Apmąstykite tuos momentus ir parodykite, jog gerbiate santuoką bei savo sutuoktinį, nuoširdžiai stengdamiesi pagerinti tarpusavio santykius. Biblija rodo, jog Jehovai Dievui tikrai rūpi, kaip sutuoktiniai elgiasi vienas su kitu. Pavyzdžiui, pranašo Malachijo dienomis Jehova pasmerkė izraelitus, kurie klastingai pasielgė su savo žmonomis lengvabūdiškai išsiskirdami (Malachijo 2:13-16). Krikščionys nori, kad jų santuoka teiktų garbę Jehovai Dievui.

Kokią žalą daro konfliktai

Atrodo, jog pagrindinė priežastis, kodėl išblėsta sutuoktinių meilė, yra vyro bei žmonos nesugebėjimas išspręsti konfliktų. Kadangi nėra dviejų visai vienodų žmonių, kartais nesutarimų kyla kiekvienoje santuokoje. Tačiau nuolat nesutariančios poros gali pajusti, jog metams bėgant jų meilė blėsta. Jos net gali prieiti prie išvados: ‛Mes nesuderinami, nes niekada nesutariame!’

Tačiau pats faktas, kad konfliktuojama, dar nereiškia, jog su santuoka viskas baigta. Svarbiausia, kaip konfliktas sprendžiamas. Pasak vieno gydytojo, laimingose santuokose vyras ir žmona išmoksta kalbėtis apie savo problemas, netapdami „intymiais priešais“.

„Liežuvio galia“

Ar judu su sutuoktiniu mokate kalbėtis apie savo problemas? Jas aptarti turėtumėte norėti abu. Iš tikrųjų tai yra menas — galbūt vienas iš sunkiausiai išmokstamų dalykų. Kodėl? Viena priežasčių: būdami netobuli, mes visi kartais ‛nusidedame kalbėdami’ (Jokūbo 3:2). Be to, kai kurie augo namuose, kur tėvai  nuolat išliedavo savo pyktį. Tokiems žmonėms nuo pat ankstyvos vaikystės, galima sakyti, buvo diegiama, jog netramdomi pykčio protrūkiai bei užgauli kalba — visiškai normalus dalykas. Berniukas, augęs tokioje aplinkoje, gali tapti ‛pikto būdo, karštakošiu’ (Patarlių 29:22). Mergaitė tokioje šeimoje gali užaugti „pikta moterimi, mėgstančia barnius“ (Patarlių 21:19, Brb). Išrauti tvirtai įsišaknijusius mąstymo bei bendravimo įpročius gali būti sunku. *

Tad norint išvengti konfliktų reikia išmokti kitaip išsakyti savo mintis. Tai nėra nereikšmingas dalykas, nes Biblijos patarlė teigia: „Mirtis ir gyvenimas — liežuvio galioje“ (Patarlių 18:21). Taip, tai, kaip jūs kalbate su savo sutuoktiniu — rodos, toks paprastas dalykas — gali sugriauti arba atitaisyti jūsų tarpusavio santykius. „Neapgalvoti žodžiai — kaip kalavijo smūgiai, o išmintingųjų liežuvis gydo“ (Patarlių 12:18).

Net jeigu atrodo, jog jūsų sutuoktinis yra pagrindinis įžeidėjas, pamąstykite, ką tokių nesutarimų metu sakote jūs. Ar jūsų žodžiai žeidžia, ar gydo? Ar jie kursto įniršį, ar malšina? „Šiurkštus žodis sukelia įniršį, — sakoma Biblijoje, — ir atvirkščiai, „švelnus atsakymas nuramina pyktį“ (Patarlių 15:1). Šiurkštūs žodžiai, — net jei ištariami ramiai, — sukomplikuos padėtį.

Žinoma, jei kažkas kelia nerimą, jūs turite teisę tai išsakyti (Pradžios 21:9-12, Brb). Tačiau tai galite daryti be sarkazmo, užgauliojimų bei žeminančių pastabų. Nusistatykite aiškias ribas, ko nesakyti savo sutuoktiniui, pavyzdžiui: ‛Aš tavęs neapkenčiu’ arba ‛Geriau niekada nebūtume susituokę.’ Nors krikščionių apaštalas Paulius nekalbėjo konkrečiai apie santuoką, išmintinga vengti pinklių, kurias jis pavadino „svaidymusi žodžiais“ bei „įnirtingais kivirčais dėl niekų“ * (1 Timotiejui 6:4, 5; NW).  Jei jūsų sutuoktinis taip daro, neturite atsakyti tuo pačiu. Kiek nuo jūsų priklauso, siekite taikos (Romiečiams 12:17, 18; Filipiečiams 2:14).

Reikia pripažinti, jog užsiplieskus pykčiui kalbą kontroliuoti sunku. „Liežuvis yra ugnis, — sako Biblijos rašytojas Jokūbas. — Joks žmogus nepajėgia [jo] suvaldyti; jis lieka vis nerimstanti blogybė, pilna mirtinų nuodų“ (Jokūbo 3:6, 8). Tad ką galite daryti, kai apima pyktis? Kaip kalbėti su sutuoktiniu, kad, užuot kurstę konfliktą, jį nuslopintumėte?

Sušvelninkite pavojingus argumentus

Kai kurie pamatė, jog lengviau užgesinti pyktį bei nurodyti problemas atkreipiant dėmesį ne į sutuoktinio veiksmus, bet į savo jausmus. Pavyzdžiui, ištarti ‛tai, ką tu pasakei, mane žeidžia’ yra kur kas veiksmingiau, negu ‛tu mane įžeidinėji’ arba ‛galvok, ką kalbi’. Žinoma, kalbant apie tai, kaip jaučiatės, balso tonas neturėtų būti persunktas kartėliu ar panieka. Savo teiginiais jūs veikiau turėtumėte iškelti aikštėn problemą, negu užsipulti asmenį (Pradžios 27:46—28:1).

Be to, visada prisiminkite, jog yra „laikas tylėti ir laikas kalbėti“ (Mokytojo 3:7). Kai du žmonės kalba vienu metu, nė vienas nesiklauso ir nieko nepasiekiama. Todėl kai yra jūsų eilė klausytis, būkite „greitas klausytis, bet lėtas kalbėti“. Ne mažiau svarbu būti „lėtam pykti“ (Jokūbo 1:19). Nepriimkite už gryną pinigą kiekvieno šiurkštaus savo sutuoktinio žodžio ir ‛neskubėkite supykti’ (Mokytojo 7:9). Verčiau bandykite suvokti, kokie jausmai slypi už sutuoktinio žodžių. „Sumanus žmogus negreitas pykti, — rašoma Biblijoje, — o atleisti įžeidimą — jam garbė“ (Patarlių 19:11). Įžvalgumas gali vyrui arba žmonai padėti suvokti gilesnes nesutarimų priežastis.

Pavyzdžiui, žmonos nusiskundimas, kad vyras neskiria jai laiko, tikriausiai nereiškia, jog kalbama tik apie valandas bei minutes. Galbūt ji jaučiasi apleista arba nevertinama. Panašiai ir vyro nuoskauda dėl netikėtų žmonos pirkinių tikriausiai kyla ne dėl to, kad jis gaili pinigų. Veikiau tai rodo nepasitenkinimą, jog su juo nebuvo tariamasi. Įžvalgus vyras arba žmona įsigilins ir supras problemos priežastį (Patarlių 16:23).

Ar tai lengviau pasakyti, nekaip padaryti? Be abejo! Kartais, kaip besistengtume, išsprūs nemalonūs žodžiai ir įsiliepsnos pyktis. Tokiu atveju praverstų patarimas iš Patarlių 17:14: „Ginčą užgniaužk dar jam neprasidėjus.“  Nieko bloga atidėti diskusiją, kol jausmai nurims. Jei kalbant sunku suvaldyti jausmus, gal būtų išmintinga, kad nesutarimus jums padėtų išspręsti koks nors subrendęs draugas. *

Išlaikykite realistišką požiūrį

Nenusiminkite, jei jūsų santuoka nėra tokia, kokią įsivaizdavote draugaudami. Viena specialistų grupė teigia: „Daugumai žmonių santuoka nėra vien begalinė palaima. Kartais būna nuostabu, kartais — nepaprastai sunku.“

Taip, santuoka negali būti romantiška pasaka, tačiau ji neturi būti ir tragedija. Nors kartais bus momentų, kai jums su sutuoktiniu teks tiktai pakęsti vienas kitą, bus ir taip, kad nekreipdami dėmesio į savo skirtumus džiaugsitės būdami kartu, jums bus linksma ir draugiškai kalbėsitės (Efeziečiams 4:2; Kolosiečiams 3:13). Tai momentai, kai jūs vėl galite sužadinti užgesusią meilę.

Prisiminkite: dviejų netobulų žmonių santuoka negali būti tobula. Tačiau jie gali patirti daug laimės. Iš tiesų, net ir turint sunkumų, jūsų tarpusavio santykiai su sutuoktiniu gali teikti begalinio pasitenkinimo. Aišku viena: jei jūs abu stengiatės, norite būti nuolaidūs ir teikti pirmenybę vienas kitam, tikrai tikėtina, jog galite išsaugoti savo santuoką (1 Korintiečiams 10:24).

[Išnašos]

[Anotacija 12 puslapyje]

Ar jūsų žodžiai žeidžia, ar gydo?

[Rėmelis/iliustracijos 10 puslapyje]

KAMUOLĮ MESKITE ŠVELNIAI

Biblijoje rašoma: „Jūsų kalba visuomet tebūna maloni ir druska pasūdyta, kad žinotumėte, kaip kiekvienam atsakyti“ (Kolosiečiams 4:6). Tai, be abejo, tinka ir sutuoktiniams. Pavyzdžiui, žaisdami kamuoliu jūs metate jį taip, kad būtų lengva pagauti. Juk nesviedžiate jo su tokia jėga, kad sužalotumėte partnerį. Taikykite tą patį principą, kai kalbatės su sutuoktiniu. Kandus priekaištavimas tiktai įskaudina. Verčiau kalbėkite ramiai, maloniai, kad sutuoktinis galėtų suprasti jūsų požiūrį.

[Rėmelis/iliustracija 11 puslapyje]

DALYKITĖS PRISIMINIMAIS!

Skaitinėkite senus laiškus bei atvirukus. Žiūrėkite nuotraukas. Klauskite savęs: ‛Kuo mane patraukė mano partneris? Kokiomis jo savybėmis labiausiai žavėjausi? Ką drauge veikdavom? Iš ko mes juokdavomės?’ Tada kalbėkite apie šiuos prisiminimus su sutuoktiniu. Pokalbis, prasidedantis žodžiais „ar prisimeni, kai. . ?“, gali padėti jums bei jūsų partneriui atgaivinti ankstesnius jausmus.

[Rėmelis 12 puslapyje]

PARTNERIS NAUJAS, PROBLEMOS TOS PAČIOS

Kai kurie žmonės, matydami, kad jų santuokoje nebėra meilės, nori viską pradėti iš naujo su kitu partneriu. Tačiau Biblijoje svetimavimas smerkiamas ir sakoma, jog taip nuodėmiaujantis asmuo „sveiko proto neturi“ bei „žudo pats save“ (Patarlių 6:32). Juk neatgailaujantis svetimautojas netenka Dievo palankumo, o tai — blogiausia, kas tik gali žmogui atsitikti (Hebrajams 13:4).

Koks kvailas yra svetimautojiškas elgesys, rodo ir kiti faktai. Pavyzdžiui, išsirinkęs naują sutuoktinį, svetimautojas tikriausiai susidurs su tais pačiais sunkumais, kurie buvo užgriuvę jo pirmąją santuoką. Dr. Diana Medved siūlo apsvarstyti dar kai ką: „Pirmas dalykas, kurį apie jus sužinojo naujasis partneris, — sako ji, — buvo tai, kad jūs linkęs būti neištikimas. Jis žino, kad jūs galite apgaudinėti tą, su kuriuo prisiekėte gyventi, kad puikiai sugebate teisintis, kad galite nevykdyti įsipareigojimų, kad kūniški malonumai arba asmeninis pasitenkinimas yra tas jaukas, kuriam jūs neatsispiriate... Iš kur jūsų naujajam sutuoktiniui žinoti, ar kas nors jūsų nesuvilios dar kartą?“

[Rėmelis 14 puslapyje]

BIBLIJOS PATARLIŲ IŠMINTIS

• Patarlių 10:19: „Kur daug kalbama, ten netrūksta kaltės, o protingo žmogaus kalba santūri.“

Būdami prislėgti, galite pasakyti daugiau, negu norėjote, o vėliau dėl to teks apgailestauti.

• Patarlių 15:18: „Karšto būdo žmogus sukelia vaidus, o kantrusis nuramina ginčus.“

Pikti kaltinimai tikriausiai paskatins jūsų sutuoktinį gintis, o kantrus klausymasis padėtų abiem ieškoti sprendimo.

• Patarlių 17:27 (Brb): „Kas turi supratimą, susilaiko kalboje, protingas žmogus turi romią dvasią.“

Kai jaučiate kylant pyktį, geriausia patylėti, kad išvengtumėte smarkaus konflikto.

• Patarlių 29:11: „Kvailys išlieja visą savo įniršį, o išmintingas žmogus santūriai susilaiko.“

Savitvarda yra būtina. Netramdomas grubių žodžių protrūkis tik atstums jūsų sutuoktinį.