Biblijos požiūris

Kūno dekoravimas. Būtinas nuosaikumas

„TUŠTYBĖ užtemdo protą“, — rašė viena prancūzų romanistė. Iš tiesų daug dalykų, kuriuos žmonės jau daugelį šimtmečių daro dėl tuštybės, nėra padiktuoti proto. Pavyzdžiui, XIX amžiaus moterys, kad liemuo būtų kuo lieknesnis, tol verždavo pilvą korsetu, kol vargiai bepajėgdavo kvėpuoti. Kai kurios tvirtino, kad jų liemens apimtis yra vos 32,5 centimetro. Ne viena moteris taip susiveržė korsetą, jog šonkauliai perdūrė kepenis ir ji mirė.

Laimei, tokios mados bumas praėjo, tačiau jį sukėlusi tuštybė ir šiandien reiškiasi ne ką menkiau. Mėgindami pakeisti savo išvaizdą, vyrai bei moterys ištveria sunkias, net pavojingas procedūras. Pavyzdžiui, anksčiau tik visuomenės padugnės lankydavosi tatuiravimo bei auskarų vėrimo kabinetuose, o dabar tokie kabinetai kuriasi prekybos rajonuose bei priemiesčiuose. Išties pastaraisiais metais tatuiravimas užima šeštą vietą tarp greičiausiai augančių verslų Jungtinėse Valstijose.

Be to, plinta kraštutinės kūno dekoravimo formos, ypač tarp jaunimo. Darosi populiaru vertis auskarus į įvairias kūno vietas: spenelius, nosį, liežuvį, net lyties organus. Kai kurioms mažumoms ir to nepakanka. Jos imasi dar radikalesnių veiksmų — įsideginimo, audinių pjaustymosi * ir kūno „lipdymo“ (po oda implantuojamos įvairios medžiagos, norint suformuoti ekstravagantiškas duobeles bei keteras).

Sena tradicija

Kūno dekoravimas arba modifikavimas nėra naujas dalykas. Kai kuriose Afrikos vietose ritualiniu įraižymu bei tatuiruotėmis šimtmečius ženklinama priklausomybė tam tikrai šeimai arba genčiai. Tačiau įdomu, kad dabar daugelyje tų šalių į tokias tradicijas žiūrima nepalankiai ir jų beveik nebesilaikoma.

Tatuiravimasis, žiedų varstymasis bei audinių pjaustymasis gyvavo ir bibliniais laikais. Šie reiškiniai dažniausiai būdavo paplitę tarp pagoniškų tautų ir susiję su jų religija. Tad aišku, kodėl Jehova uždraudė savo tautai, žydams, mėgdžioti tuos pagonis (Kunigų 19:28). Šitaip žydai, išskirtinė Dievo  tauta, buvo apsaugoti nuo smukdančių klaidingų religijų papročių (Pakartoto Įstatymo 14:2).

Krikščionių laisvė

Krikščionys nėra pavaldūs Mozės įstatymui, nors jame yra principų, kurių jie laikosi (Kolosiečiams 2:14). Puoštis ir rengtis jie gali pagal savo skonį, laikydamiesi padorumo normų (Galatams 5:1; 1 Timotiejui 2:9, 10). Tačiau laisvė yra ribota (1 Petro 2:16).

Paulius rašė 1 Korintiečiams 6:12: „‛Viskas man valia!’ Bet ne viskas naudinga!“ Paulius suvokė, kad jo kaip krikščionies laisvė nesuteikia teisės daryti viską, ką nori, nepaisant kitų. Jo elgseną veikė meilė aplinkiniams (Galatams 5:13). Jis ragino: „Žiūrėkite kiekvienas ne savo naudos, bet kitų“ (Filipiečiams 2:4). Nesavanaudiškas Pauliaus požiūris yra puikus pavyzdys bet kuriam krikščioniui, galvojančiam apie kokią nors kūno dekoravimo formą.

Apsvarstytini Biblijos principai

Vienas iš pavedimų krikščionims — skelbti gerąją naujieną ir mokyti žmones (Mato 28:19, 20; Filipiečiams 2:15). Tad krikščionis nenorės, kad kas nors, pavyzdžiui, jo išvaizda, atitrauktų klausytojų dėmesį nuo tos žinios (2 Korintiečiams 4:2).

Nors tokios puošmenos kaip smaiginiai ar tatuiruotės gali būti populiarios tarp kai kurių žmonių, krikščioniui arba krikščionei reikėtų pamąstyti: ‛Kokią reakciją tokios puošmenos sukeltų aplinkiniams? Ar manęs nesusietų su tam tikrų kraštutinių pažiūrų grupių atstovais? O jei mano sąžinė leistų įsiverti smaiginį ar pasidaryti tatuiruotę, kaip tai paveiktų kitus susirinkime? Ar jie į šias puošmenas nežiūrėtų kaip į „pasaulio dvasios“ apraišką? Ar jie nesuabejotų mano sveiku protu?’ (1 Korintiečiams 2:12; 10:29-32; Titui 2:12, Jr)

Kai kurie kūno modifikavimo būdai labai pavojingi sveikatai. Tatuiruojant per nesterilias adatas galima užkrėsti hepatitu ir ŽIV. Dažai kartais sukelia kokią nors odos ligą. Smaiginių padarytoms žaizdoms užgyti bei skausmui nuslopti gali prireikti ne vieno mėnesio. Kraujo užkrėtimas, kraujavimas, kraujo krešuliai, nervų pažeidimai bei sunkios infekcijos — visa tai irgi kūno smaigstymosi padariniai. Be to, kai kurių „puošmenų“ neįmanoma panaikinti. Pavyzdžiui, norint pašalinti tatuiruotę, gali prireikti kelių brangių ir skausmingų procedūrų — nelygu tatuiruotės dydis ir spalva. Nuo smaiginių gali likti randai visam gyvenimui.

Rizikuoti ar ne, asmuo nusprendžia pats. Tačiau tas, kuris trokšta džiuginti Dievą, suvokia, jog tapti krikščionimi reiškia visa savo esybe atsiduoti jam. Mūsų kūnas yra gyva auka Dievui (Romiečiams 12:1). Todėl subrendę krikščionys nelaiko savo kūno vien savo nuosavybe, kurią panorėjus būtų galima niokoti. Ypač vadovaujantys broliai susirinkime pasižymi savo santūrumu ir nuosaikumu (1 Timotiejui 3:2, 3, Brb).

Pagal Bibliją ugdydami ir lavindami savo sąmonę, krikščionys pajėgs išvengti kraštutinių ir mazochistinių ‛Dievo gyvenimui svetimo’ pasaulio įpročių (Efeziečiams 4:18). Jų supratingumas švies visiems žmonėms (Filipiečiams 4:5, NW).

[Išnaša]