Vartoti ar nevartoti aspiriną kasdien?

Šį atsitikimą pateikė vienas gydytojas. Deja, panašios problemos dažnos.

SUNERIMUSI buvo visa šeima. Dabar sunerimo ir pats gydytojas. „Jei kraujavimas nesiliaus, — pasakė jis, — gali tekti pagalvoti apie kraujo perpylimą.“

Vyrui jau kelias savaites kraujavo žarnynas. Diagnozė — skrandžio uždegimas, arba gastritas. „Ar jūs iš tiesų nevartojate jokių vaistų?“ — klausė gydytojas nerasdamas išeities.

„Ne. Tik šiuos paprastus nuo artrito“, — atsakė vyras.

Staiga gydytojas sukluso: „Parodykite.“ Kruopščiai peržiūrėjęs vaistų sudėtį, jis surado tai, ko ieškojo. Acetilsalicilo rūgštis! Viskas aišku. Pacientui nustojus vartoti aspirino turintį junginį ir paskyrus jam geležies preparatų bei kai kurių kitų vaistų, gydančių skrandį, kraujavimas liovėsi ir kraujas palaipsniui sunormalėjo.

Vaistai gali sukelti kraujavimą

Vaistų sukeltas skrandžio ir žarnų kraujavimas yra rimta šių laikų medicinos problema. Nors kraujavimą gali sukelti daugelis vaistų, — dažniausiai tai vaistai, vartojami nuo artrito bei skausmo. Pastariesiems priskiriami nesteroidiniai priešuždegiminiai vaistai. Jų pavadinimai įvairiose šalyse gali skirtis.

Aspirino esama daugelio be receptų parduodamų vaistų sudėtyje ir daugumoje šalių kasmet vis daugiau žmonių vartoja aspiriną kasdien. Kodėl?

Susižavėjimas aspirinu

1995-aisiais leidinyje Harvard Health Letter buvo rašoma, jog „reguliarus aspirino vartojimas gelbsti gyvybes“. Remdamiesi atskirais tyrimais, kurie nuo to laiko buvo atlikti įvairiose pasaulio šalyse daugelį kartų, tyrinėtojai priėjo prie tokios išvados: „Beveik kiekvienas žmogus, patyręs širdies priepuolį, apopleksiją, kenčiantis nuo stenokardijos, ar tas, kuriam yra atliktas vainikinių arterijų šuntavimas, turėtų kasdien išgerti po pusę ar visą tabletę aspirino, jei tik nėra alergiškas šiam vaistui.“ *

Kiti tyrinėtojai tvirtina, jog kasdien vartoti aspiriną naudinga vyrams, kuriems per 50, jei jiems gresia širdies priepuolis, taip pat ir moterims. Be to, tyrimai rodo, kad kasdieninis aspirino vartojimas gali sumažinti riziką susirgti storosios žarnos vėžiu, o sergantiesiems cukralige didelės dozės per ilgą laiką gali padėti sumažinti cukraus kiekį kraujyje.

Kaip aspirinas veikia? Nors ne viskas žinoma, tačiau yra įrodymų, kad jis sumažina trombocitų lipnumą ir taip kliudo susidaryti kraujo krešuliams. Matyt, tai padeda apsaugoti smulkias širdies bei smegenų arterijas nuo užsikimšimo ir neleidžia pažeisti gyvybiškai svarbių organų.

 Tačiau jei manoma, kad aspirinas toks vertingas, kodėl jį vartoja ne kiekvienas? Viena priežastis: vis dar daug ko nežinoma. Net neaišku, koks dozavimas tinkamiausias. Rekomendacijos svyruoja nuo vienos įprastos tabletės dukart per dieną iki vienos vaikiškos tabletės kas antrą dieną. Ar dozės moterims ir vyrams turėtų skirtis? Gydytojai neturi tvirtos nuomonės. Manoma, jog gali būti naudinga vartoti aspiriną su apvalkalu, tačiau vis dar diskutuojama, ar jis kuo pranašesnis.

Dėl ko reikėtų būti atsargiems

Nors aspirinas yra natūrali medžiaga (Amerikos indėnai išgaudavo jo komponentų iš gluosnio žievės), jis daro stiprų pašalinį poveikį. Be to, aspirinas kai kuriems žmonėms sukelia kraujavimą, yra ir daug kitų su juo susijusių komplikacijų, tarp jų — aspirinui jautrių žmonių alerginė reakcija. Nereikia nė sakyti, kasdien vartoti aspiriną gali ne kiekvienas.

Tačiau tas, kuriam gresia širdies priepuolis ar apopleksija bei žino savo kitus svarbius rizikos veiksnius, dėl kasdieninio aspirino vartojimo pavojų bei naudos gali pasitarti su gydytoju. Žinoma, pacientas turėtų įsitikinti, ar jam neprasidės kraujavimas, ar jis nėra netolerantiškas aspirinui, ar neturi skrandžio bei žarnyno problemų. Be to, su gydytoju reikėtų aptarti ir kitas galimas problemas bei vaistų sąveiką.

Kaip jau buvo minėta, vartojant aspiriną ir į jį panašius vaistus yra didelė rizika nukraujuoti. Kraujavimas gali būti nežymus, ne tuoj pat pastebimas, o laikui bėgant stiprėti. Atsargiai reikia elgtis ir su kitokiais vaistais, ypač su priešuždegiminiais. Jei vartoji kuriuos nors jų, nepamiršk apie tai pranešti savo gydytojui. Daugeliu atvejų prieš operaciją būtų išmintinga nustoti vartoti tokius vaistus. Galbūt būtų naudinga reguliari laboratorinė kraujo analizė.

Norėdami apsisaugoti nuo būsimų sunkumų, paisysime Biblijos patarlės: „Supratingas numato pavojų ir pasislepia, o neišmanėlis eina ir nukenčia“ (Patarlių 22:3, Brb). Tad būkime supratingi ir gydymo klausimais, kad nepasidarytume sau žalos.

[Išnaša]

[Rėmelis/iliustracija 20, 21 puslapiuose]

Kam vertėtų pagalvoti apie kasdienį aspirino vartojimą

● Žmonėms, sergantiems širdies vainikinių arterijų liga arba turintiems susiaurėjusias miego arterijas (pagrindines kaklo kraujagysles).

● Tiems, kurie yra patyrę apopleksiją (priežastis — kraujo krešuliai) arba trumpalaikį išeminį priepuolį.

● Vyrams, kuriems per 50, jei yra tikimybė susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis dėl vieno ar daugiau tokių rizikos veiksnių kaip rūkymas, padidėjęs kraujospūdis, cukraligė, pakilęs bendras cholesterolio lygis, mažas DTL cholesterolio kiekis, didelis nutukimas, piktnaudžiavimas alkoholiu, paveldėjimo tikimybė (jei kuris nors iš tėvų yra anksti susirgęs vainikinių arterijų liga, — pavyzdžiui, patyręs širdies priepuolį nesulaukęs 55, — arba apopleksija) bei nejudri gyvensena.

● Moterims, kurioms per 50, turinčioms du ar daugiau iš paminėtųjų rizikos veiksnių.

Prieš apsispręsdami šiuo klausimu, pasikonsultuokite su savo gydytoju.

[Šaltinio nuoroda]

Informacija paimta iš leidinio Consumer Reports on Health