Biblijos požiūris

Kaip įveikti neviltį?

NEVILTĮ — didesnę ar mažesnę — tenka patirti kiekvienam žmogui. Tačiau kai kuriuos apima toks didelis nusivylimas, jog, rodos, geriau būtų mirti.

Biblija atskleidžia, kad net ištikimus Dievo tarnus prislegia neviltį keliančios problemos ir įtampa. Pavyzdžiui, pamąstykime apie Eliją ir Jobą: jie abu turėjo gerus santykius su Dievu. Pabėgęs nuo piktos karalienės Jezabelės, Elijas „šaukėsi mirties“ (1 Karalių 19:1-4). Teisųjį Jobą užgriuvo daug nelaimių, pavyzdžiui, atstumianti liga bei dešimties vaikų netektis (Jobo 1:13-19; 2:7, 8). Iš nevilties jis net pareiškė: „Geriau norėčiau mirti, negu skausmus kentėti“ (Jobo 7:15, K. Burbulio vertimas, I—XII t.). Akivaizdu, didelis nerimas buvo apėmęs tuos du Dievui ištikimus vyrus.

Šiais laikais vieni puola į neviltį užgriūti senatvės vargų, mirus sutuoktiniui ar ištikti didelių finansinių sunkumų. Kiti dėl nuolatinės įtampos, varginančių traumos pasekmių ar šeimos problemų jaučiasi lyg būtų vandenyno vidury, kur su kiekviena banga darytųsi vis sunkiau pasiekti krantą. Vienas vyras pareiškė: „Jautiesi niekam tikęs. Atrodo, jei numirtum, nieks tavęs nepasigestų. Vienatvės jausmas kartais nepakeliamas.“

Kai kada padėtis pagerėja ir įtampa atslūgsta. Tačiau kaip bus, jei nepagerės? Kaip Biblija gali padėti įveikti neviltį?

Biblijos pagalba

Jehova pajėgė sustiprinti nesėkmių ištiktus Eliją ir Jobą (1 Karalių 19:10-12;  Jobo 42:1-6). Kaip gera yra mums tai žinoti šiandien! Biblijoje rašoma: „Dievas mums yra prieglauda ir stiprybė, užtikrinta pagalba bėdoje“ (Psalmių 46:1, Brb; 55:23 [55:22, Brb]). Net jei atrodytų, kad neviltis nepakeliama, Jehova žada paremti savo teisumo dešine (Izaijo 41:10). Kaip gauti jo pagalbą?

Biblijoje aiškinama, kad per maldą „Dievo ramybė, pranokstanti visokią išmintį, sergės [mūsų] širdis ir mintis Kristuje Jėzuje“ (Filipiečiams 4:6, 7). Būdami prislėgti, galime nematyti išeities iš susidariusios padėties. Bet jei esame „ištvermingi maldoje“, Jehova apsaugos mūsų širdis ir protus duodamas jėgų, būtinų ištverti (Romiečiams 12:12; Izaijo 40:28-31; 2 Korintiečiams 1:3, 4; Filipiečiams 4:13).

Melstis vertėtų konkrečiai. Nors gali būti sunku reikšti mintis, nesivaržydami kalbėkime Jehovai apie savo jausmus bei išsakykime nuomonę apie problemos priežastis. Kasdien melskime jėgų ištverti. Mus užtikrina: „[Jehova] tenkina norus tų, kurie jo pagarbiai bijo, — jų šauksmą girdi ir juos gelbsti“ (Psalmių 145:19).

Turime ne tik melstis, bet ir vengti atsiskirti nuo žmonių (Patarlių 18:1, Brb). Kai kurie semiasi jėgų aukodamiesi dėl kitų (Patarlių 19:17; Luko 6:38). Pamąstykime apie moterį, vardu Marija *: ji ne tik kovoja su vėžiu, bet ir neteko aštuonių šeimos narių per vienerius metus. Marija turėjo prisiversti pakilti iš lovos ir grįžti prie kasdienių reikalų. Beveik kasdien ji eina mokyti žmones Biblijos ir reguliariai lanko krikščionių sueigas. Grįžusią namo ją vėl apima neviltis, tačiau, mąstydama daugiausia apie tai, kaip galėtų padėti kitiems, Marija pajėgia ištverti.

O jeigu mums sunku melstis ar nepajėgiame išsivaduoti iš vienatvės gniaužtų? Tuomet reikia prašyti pagalbos. Biblija skatina mus kreiptis į „surinkimo vyresniuosius“ (Jokūbo 5:13-16, A. Jurėno vertimas, 1972). Vienas vyras, kovojantis su didele nuolatine depresija, pasakė: „Kartais pokalbis su žmogum, kuriuo pasitiki, padeda atgauti dvasinę ramybę; tuomet vėl imi blaiviai mąstyti“ (Patarlių 17:17). Žinoma, jei užsitęsęs ir stiprus liūdesys yra kokios nors ligos požymis, gali prireikti specialistų pagalbos * (Mato 9:12).

Nors nėra lengvo problemų sprendimo būdo, neignoruokime Dievo galios padėti mums ištverti jas (2 Korintiečiams 4:8). Atkaklios maldos, vienatvės vengimas bei kvalifikuota pagalba padės atgauti pusiausvyrą. Biblijoje žadama, jog Dievas pašalins visus didelę neviltį sukėlusius veiksnius. Krikščionys, laukdami dienos, kai „to, kas buvo, niekas neatsimins, nei į galvą niekam nebeateis“, pasikliauja Dievu (Izaijo 65:17; Apreiškimas 21:4).

[Išnašos]