Išmėgink porą „greitukių“

GAUTA IŠ ATSIBUSKITE! KORESPONDENTO TAIVANE

IŠ VEIDELIO, spinduliuojančio džiaugsmu, akivaizdu, jog mažylė mėgaujasi maistu. Kairiąja ranka ji laiko dubenėlį, pilną ryžių, susmulkintų daržovių bei žuvies, dešiniąja — porą plonų bambuko lazdelių. Laibais pirštukais manipuliuodama lazdelėmis, mergytė išsirenka mėgstamiausius kąsnelius ir tvarkingai deda į burną. Kartais ji pakelia dubenėlį prie lūpų ir keliais greitais lazdelių mostais tiesiog susižeria ryžius. Visa tai atrodo taip natūralu, lengva ir grakštu.

Tai, ką mergytė laiko rankoje, žinoma, yra ne kas kita, kaip garsiosios valgomosios lazdelės. Kinijoje jos vadinamos kuai dzu (kuaidzi), kitaip sakant — „greitukėmis“. Pietryčių Azijoje jų rastum kone kiekvienuose namuose. Galbūt jau mėginai jomis naudotis pietaudamas kinų restorane. Bet ar žinai, iš kur kilo sumanymas valgyti lazdelėmis? Kaip ir kur jos buvo išmėgintos pirmiausia? Ar norėtum sužinoti, kaip jomis tinkamai naudotis?

„Greitukės“

Valgomosios lazdelės — tai ploni maždaug 20—25 centimetrų ilgio pagaliukai. Viršutinis galas dažnai stačiakampis. Tokios formos lazdeles patogiau laikyti, be to, jos nerieda padėtos ant stalo. Apatinis galas paprastai apvalus. Japonų valgomosios lazdelės dažnai būna trumpesnės nei kinų ir jų apatinis galas labiau nusmailintas.

Šiais masinės gamybos laikais daugelis restoranų pateikia įpakuotas valgomąsias lazdeles, kurių viršutinės dalys tebėra sujungtos. Pietautojas, prieš valgydamas lazdelėmis, turi atskirti jas vieną nuo kitos. Kadangi tokios lazdelės yra vienkartinės, jos gaminamos iš paprasto medžio ar bambuko. Kai kuriose prabangesnėse įstaigose ar namuose dažnai naudojamos gana gražios valgomosios lazdelės, pagamintos iš poliruoto bambuko, lakuoto medžio, plastmasės, nerūdijančio plieno, galbūt net sidabro ar dramblio kaulo. Be to, jos gali būti pagražintos išraižytomis eilėmis arba piešiniu.

Kaip naudotis valgomosiomis lazdelėmis?

Daugelis svečių, besilankančių tokiose Rytų šalyse kaip Kinija bei Japonija, būna sužavėti, matydami, kaip maži, gal vos dvejų metų amžiaus, vaikai valgo pora jiems lyg ir per didelių valgomųjų lazdelių. Gabalėlis po gabalėlio ir dubenėlio turinys labai mikliai atsiduria vaiko pilvelyje. Tai iš tikrųjų atrodo nesunku.

Ar norėtum išmėginti porą „greitukių“? Iš pradžių gali atrodyti nepatogu valdyti jas kaip patinka, bet kiek pabandęs įpranti ir lazdelės tampa tarsi tavo rankos tęsiniu.

Valgomosios lazdelės laikomos viena, paprastai dešine, ranka. (Žiūrėk iliustracijas 15 puslapyje.) Pirmiausia sulenk plaštaką,  kad ji atrodytų tarsi puodelis (nykštys turi būti atskirai nuo kitų pirštų). Suimk vieną lazdelę tarp nykščio bei kitų pirštų taip, kad ji remtųsi į smilių prie pat delno ir į bevardžio piršto galą. Tada kitą lazdelę padėk lygiagrečiai su pirmąja ir prilaikyk ją nykščiu, smilium bei viduriniuoju pirštu, kaip laikytum pieštuką. Pastuksenk lazdelėmis į stalą ir sulygink jų galus. Nejudindamas apatinės lazdelės ir lankstydamas smilių bei vidurinįjį pirštą, viršutiniąja lazdele daryk judesius aukštyn ir žemyn. Treniruokis, kol įprasi lengvai suglausti lazdelių galiukus. Dabar jau esi pasiruošęs naudotis šiais universaliais įrankiais: paimti kiekvieną nepaprastai skanų kinų patiekalo kąsnelį nuo atskiro ryžių grūdelio iki putpelės kiaušinio! Valgomosios lazdelės puikiai dera prie kinų valgių, nes produktai paprastai būna supjaustyti kąsnio dydžio gabaliukais.

O kaip su patiekalais, kuriuose vištiena, antiena ar kiaulienos pjausnys patiekiamas nesusmulkintas? Paprastai mėsa paruošiama taip, kad lazdelėmis būtų galima lengvai atplėšti kąsnio dydžio gabalėlius. Valgomosios lazdelės puikiai tinka valgyti žuvį, kuri dažnai patiekiama nesupjaustyta. Jomis galima nesunkiai pašalinti ašakas; padaryti tai peiliu bei šakute ne taip lengva.

Tačiau kaip valgyti ryžius? Jei proga neoficiali, gali dubenėlį su ryžiais kairiąja ranka pakelti prie burnos ir lazdelėmis įsižerti jų į burną. Tačiau jei pietūs oficialesni, lazdelėmis turėtum imti tik po truputėlį ryžių.

O kaip valgyti sriubą, kurios visuomet patiekta ant kinų stalo? Paprastai duodamas porcelianinis šaukštas. Tačiau jei sriuboje yra makaronų arba kukulių, daržovių, mėsos ar žuvies gabalėlių, pamėgink maistą paimti lazdelėmis dešine ranka, o šaukštu kaire padėti jį prinešti prie burnos.

Etiketas ir valgomosios lazdelės

Kai esi kviečiamas pas kinus pietų, naudinga žinoti, kaip jie elgiasi prie stalo arba koks jų etiketas. Iš pradžių stalo viduryje dedama keletas lėkščių. Lauk, kol šeimininkas  arba šeimos galva paims savo valgomąsias lazdeles ir duos ženklą visiems pradėti. Tada svečiams yra tinkama priimti kvietimą: paimti lazdeles ir pradėti valgyti.

Čia, kitaip nei kai kurių vakarietiškų pietų metu, lėkštės aplink stalą nesiunčiamos. Kiekvienas sėdintysis už stalo apsitarnauja pats. Per šeimyninius pietus įprasta kiekvienam šeimos nariui savo lazdelių pora imti maistą iš bendrų lėkščių ir dėti tiesiai į burną. Tačiau sriaubti maistą, laižyti savo lazdelių galiukus ar ieškoti po lėkštes mėgstamo gabalėlio laikoma blogomis manieromis. Rytuose motinos moko vaikus negraužti valgomųjų lazdelių galiukų ne tik dėl higienos, bet ir dėl to, kad taip jos gadinamos.

Iš pagarbos svečiams kartais duodami šaukštai ar papildomos lazdelės. Šie įrankiai naudojami perkelti maisto gabalėlius iš pagrindinės lėkštės į kitą lėkštę arba į savo ryžių dubenėlį. Vis dėlto nereikėtų įsižeisti, jei šeimininkas savo lazdelėmis išrenka geriausią kąsnelį ir įdeda jį tiesiai į tavo dubenį. Juk jis nori būti tikras, kad gerbiamam svečiui atiteko pats gardžiausias kąsnelis!

Rodyti į ką nors lazdelėmis taip pat nemandagu kaip rodyti peiliu ar šakute. Taip pat blogas įprotis ką nors imti, kol dar laikai lazdeles rankoje. Todėl, kai nori šaukštu įsidėti valgio, paimti servetėlę ar puodelį arbatos, pirmiau padėk lazdeles. Dažnai šiam tikslui pastatomi mažučiai patrauklūs stoveliai.

Baigęs valgyti, tvarkingai padėk lazdeles, atsipalaiduok ir lauk. Nemandagu pakilti nuo stalo, kol dar ne visi pavalgę. Šeimininkas arba šeimos galva, pakildamas nuo stalo ir pakviesdamas visus sekti juo, parodys, kad pietūs baigti.

Dabar, kai žinai, kaip naudotis valgomosiomis lazdelėmis, belieka įsigyti jas ir pasitreniruoti. Kodėl gi neišmėginus poros „greitukių“, kai kitą kartą kas nors pakvies į kinų restoraną ar į namus valgyti kiniškų patiekalų? Galbūt, valgant jomis, bus netgi skaniau!

[Rėmelis/iliustracija 14 puslapyje]

Šis tas iš valgomųjų lazdelių istorijos

Kai kurie mokslininkai mano, jog pirmosios valgomosios lazdelės buvo naudojamos ne valgymui, bet valgio gaminimui. Gabalėliai žalio maisto būdavo apvyniojami lapais, į kuriuos lazdelėmis sužerdavo įkaitintus akmenukus. Taip virėjas galėdavo paruošti maistą nenusideginęs pirštų! Vėliau lazdelėmis išimdavo maisto gabalus iš virimo puodo.

Pirmosios valgomosios lazdelės tikriausiai buvo padarytos iš greit gendančios medienos ar bambuko. * Tai viena priežastis, kodėl beveik neįmanoma pasakyti, kada jos buvo pradėtos naudoti. Kai kas mano, jog Kinijoje valgomosios lazdelės buvo naudojamos jau Šango dinastijos laikais (maždaug nuo XVI iki XI amžiaus p. m. e.). Viename istoriniame ­dokumente iš laikotarpio po Konfucijaus (551—479 m. p. m. e.) minima apie maisto griebimą iš sultinio. Tai rodo, jog tada jau buvo naudojamasi kažkokiomis lazdelėmis.

Chanų dinastijos pradžioje (206 m. p. m. e.—220 m. e. m.) tikriausiai jau buvo įprasta valgyti lazdelėmis. Atkasus vieną to laikotarpio kapą Čangšoje (Chunano provincija), rastas lakuotų valgymo reikmenų rinkinys, kuriame buvo ir valgomosios lazdelės.

Japonai, korėjiečiai, vietnamiečiai bei kiti Rytų šalių gyventojai irgi jomis naudojasi, daugiausiai dėl kinų kultūros įtakos.

[Išnaša]

[Iliustracijos 15 puslapyje]

Pratybos padeda tobulėti