Bandymai atkartoti gamtos stebuklus

Mokydamiesi vaikščioti, mažyliai griūva ir įsistato guzą. Vaikai iškrinta iš medžių ir nuvirsta nuo dviračių. Sportininkai susiduria žaidimo aikštėje. Automobilininkai patiria daugybę avarijų. Tačiau kritę, trenkęsi ar susidūrę dažnai išliekame sveiki. Net nepagalvojame, koks tamprus ir elastingas mūsų kūnas. Tyrinėdami žmogų nuo kaulų iki odos, mokslininkai atskleidė įdomų faktą: mes tikrai esame nuostabios kūrybos vaisius.

IŠ TIESŲ gamtoje gausu lengvasvorių individų, apdovanotų didele jėga bei ištverme. Štai liauni sodinukai, prasiskverbę pro betono ir uolų plyšius, suardę betonines struktūras, išauga į galingus medžius. Be to, medžiai atlaiko vėjus, kurie išvarto elektros stulpus ir sugriauna namus. Geniui kalant medį, jo maža galvytė bombarduojama taip stipriai, kad šiaip smegenys ištikštų. Nuo krokodilų ir aligatorių odos atšoka ietys, strėlės ir net kulkos. (Palygink Jobo 40:25; 41:18 [41:1, 26, Brb].) Tai kelia pagarbą ir glumina žmones tūkstančius metų.

Per pastaruosius 40 metų labai ištobulėjo technologija. Tad mokslininkai galėjo sukurti naujas veiksmingas priemones, padedančias gilintis į gamtos paslaptis, kurių daugiausia gyvojoje ląstelėje. Šių mikroskopinių struktūrų konstrukcija išties nepaprasta ir stulbinamai sudėtinga. Tačiau mokslo tikslas yra ne tik atskleisti esminius gamtos reiškinių mechanizmus, bet ir atkurti juos — bent jau patį principą. Ši tyrinėjimų sritis tokia perspektyvi, kad davė pradžią naujai mokslo šakai — biomimetikai (gr. biʹos — gyvybė, miʹme·sis — sekimas, arba mėgdžiojimas).

Biomimetika žada geresnį pasaulį

„Biomimetika — tai biologinių struktūrų [bei] jų funkcijų tyrinėjimas“, — aiškinama knygoje Biomimetics: Design and Processing of Materials. Ten sakoma, jog šie tyrinėjimai atliekami siekiant ‛paskatinti ieškoti naujų idėjų bei įkūnyti jas kuriant dirbtines struktūras, panašias į biologines’.

Mokslininko Stiveno Veinraito žodžiais, „biomimetika nustelbs molekulinę biologiją ir taps įdomiausiu bei svarbiausiu XXI amžiaus biologijos mokslu“. Profesorius Memetas Sarikaja tvirtina: „Stovime ant slenksčio medžiaginės revoliucijos, kuri savo laimėjimais prilygs geležies amžiui ir pramonės revoliucijai. Žengiame į naują medžiagotyros erą. Manau, kad kitame šimtmetyje biomimetika visiškai pakeis mūsų gyvenseną.“

Ji, kaip pamatysime, jau keičia mūsų pasaulį. Tačiau pirmiausia žvilgtelkime į šiandien dar nesuvokiamus stebuklus, kuriuos uoliai tyrinėja mokslininkai. Apsvarstykime, ką suprasti padeda mums žodis „kūryba“ ir kaip tai suteikia prasmę mus supančiam nuostabiam pasauliui.