Biblijoje apie tos pačios lyties asmenų santuokos įteisinimą konkrečiai nekalbama. Taiklesnis klausimas būtų: „Kas Biblijoje sakoma apie homoseksualizmą?“

Nemažai žmonių, nė nepatyrinėję Biblijos, mano, kad atsakymą žino, bet jų nuomonės labai skiriasi. Vieni sako, jog Biblija atvirai smerkia homoseksualizmą. Kiti tvirtina, kad Dievo įsakymas mylėti savo artimą reikalauja toleruoti visokius seksualinius santykius (Romiečiams 13:9).

Kaip manote, kuris iš šių teiginių teisingas?

1. Biblija smerkia homoseksualinius santykius.

2. Biblija toleruoja homoseksualinius santykius.

3. Biblija kursto homofobiją (homoseksualų diskriminaciją ir neapykantą jiems).

ATSAKYMAI

1. TIESA. Biblijoje rašoma: „Vyrai, kurie tenkinasi su vyrais, [...] nepaveldės Dievo karalystės“ (1 Korintiečiams 6:9, 10). Tas pats principas taikytinas ir moterims (Romiečiams 1:26).

2. MITAS. Biblijoje mokoma, kad lytiniai santykiai leistini tik tarp vyro ir moters, kurie yra susituokę (Pradžios 1:27, 28; Patarlių 5:18, 19).

3. MITAS. Nors Biblija smerkia homoseksualinius santykius, ji nekursto neapykantos homoseksualistams, išpuolių prieš juos ir kitokio blogo elgesio (Romiečiams 12:18). ^[1]

Jehovos liudytojai įsitikinę, kad Biblijos moralės normos yra pačios geriausios, todėl savo gyvenime jų laikosi (Izaijo 48:17). ^[2] Jie saugosi bet kokio lytinio amoralumo, įskaitant homoseksualizmą (1 Korintiečiams 6:18). ^[3] Tai yra Jehovos liudytojų pasirinkimas, ir jie turi teisę taip gyventi.

Sykiu Jehovos liudytojai siekia „taikos su visais“ (Hebrajams 12:14). Nors homoseksualus elgesys liudytojams nepriimtinas, kitiems savo požiūrio jie neprimeta, taip pat neprisideda prie homofobiškų išpuolių ir nesidžiaugia girdėdami apie tokius nusikaltimus. Jehovos liudytojai stengiasi laikytis Aukso taisyklės – su kitais elgiasi taip, kaip norėtų, kad būtų elgiamasi su jais (Mato 7:12).

Vis dėlto kai kas Bibliją kaltina nepakantos homoseksualistams kurstymu, o tuos, kas gyvena pagal jos normas, laiko netolerantiškais. Jie sako: „Biblija parašyta seniai, kai žmonės buvo siaurų pažiūrų. Šiandien mes priimame visokių rasių, tautybių ir seksualinės orientacijos žmones.“ Bet ar smerkti homoseksualizmą tolygu niekinti kitos odos spalvos žmones? Ar toks sugretinimas tinkamas? Ne. Kodėl?

Kadangi viena yra smerkti homoseksualų elgesį ir visai kas kita – homoseksualius žmones. Biblija krikščionims liepia gerbti visus (1 Petro 2:17). ^[4] Tačiau tai nereiškia, jog turime pritarti visokiam elgesiui.

Pailiustruokime tai pavyzdžiu. Tarkim, rūkymą laikote žalingu, netgi bjauriu įpročiu, tačiau jūsų bendradarbis rūko. Ar būsite kaltinamas netolerantiškumu vien todėl, kad jūsų požiūris į rūkymą kitoks? Ar tai, kad nerūkote, reiškia, jog esate nusistatęs prieš savo kolegą? Jeigu bendradarbis iš jūsų reikalautų pakeisti požiūrį į rūkymą, argi jis nebūtų siaurai mąstantis ir netolerantiškas?

Jehovos liudytojai apsisprendė laikytis Biblijoje nustatytų moralės normų. Jie nepritaria poelgiams, kuriuos Biblija smerkia. Tačiau niekada nepajuokia žmonių, kurie elgiasi kitaip, ir jų nežemina.

Ką galima pasakyti apie žmones, kuriuos traukia tos pačios lyties asmenys? Ar jie tokie iš prigimties? Jei taip, argi ne žiauru drausti jiems tenkinti savo geismus?

Biologinės homoseksualumo priežastys Biblijoje neminimos, nors joje pripažįstama, kad kai kurie žmogaus bruožai gali būti giliai įsišakniję. Vis dėlto Biblijoje sakoma, kad norint patikti Dievui būtina vengti nedoro elgesio, taigi ir homoseksualinių santykių (2 Korintiečiams 10:4, 5).

Kai kas mano, jog Biblijos požiūris žiaurus. Tačiau toks samprotavimas pagrįstas prielaida, kad žmogus privalo pasiduoti kūno impulsams ir kad lytinis potraukis yra toks svarbus, jog kontroliuoti jo nedera ir net neįmanoma. Tačiau Biblijoje kalbama, kad žmogus gali atsispirti savo geismams. Priešingai nei gyvūnai, mes gebame likti orūs ir valdyti savo kūno impulsus (Kolosiečiams 3:5). ^[5]

Pasvarstykime drauge. Kai kurie mokslininkai teigia, jog tam tikri žmogaus būdo bruožai, kaip antai agresyvumas,  gali būti paveldėti. Biblijoje biologinės agresyvumo priežastys neaiškinamos, bet pripažįstama, jog kai kurie žmonės yra karštakošiai, linkę užsiplieksti (Patarlių 22:24; 29:22). Vis dėlto joje esame raginami: „Susilaikyk nuo įniršio, atsisakyk pykčio“ (Psalmyno 37:8; Efeziečiams 4:31).

Mažai kas šiam patarimui nepritartų arba sakytų, kad turintiems polinkį į agresyvumą jis per žiaurus. Net tie specialistai, kurie tvirtina, jog ūmus būdas yra įgimtas, stengiasi padėti žmonėms su šia yda kovoti.

Panašaus požiūrio laikosi Jehovos liudytojai. Jie įsitikinę, jog nevalia pasiduoti niekam, kas prieštarauja Biblijos normoms, įskaitant lytinius santykius tarp priešingos lyties asmenų, jeigu jie nėra susituokę. Visais atvejais tinka Biblijos patarimas: „Kad kiekvienas iš jūsų išmoktumėte laikyti savąjį indą šventume ir pagarboje, užuot atsidavę nepasotinamam geidulingumui“ (1 Tesalonikiečiams 4:4, 5).

Pirmame amžiuje krikščionimis tapo įvairių visuomenės sluoksnių ir gyvensenos žmonės. Kai kuriems jų teko smarkiai pasikeisti. Pavyzdžiui, Biblijoje, 1 Korintiečiams 6:9–11, minimi ištvirkautojai, stabmeldžiai, svetimautojai, vyrai, kurie tenkina vyrus, ir priduriama: „Kai kurie iš jūsų tokie buvote.“

Ar tai, kad tie žmonės atsisakė homoseksualios gyvensenos, reiškia, jog jie niekada nebejausdavo potraukio prie tos pačios lyties? Vargu, nes Biblija primena: „Eikite su dvasia ir nepasiduosite jokiems kūno geismams“ (Galatams 5:16).

Atkreipkite dėmesį, kad Biblija nesako, jog krikščionis niekada nepatiria netinkamų troškimų. Tiesiog jis nusprendžia tiems troškimams nepasiduoti, mokosi juos kontroliuoti, mesti nedoras mintis iš galvos (Jokūbo 1:14, 15). ^[6]

Taigi Biblijoje pabrėžiamas skirtumas tarp polinkių ir veiksmų (Romiečiams 7:16–25). Homoseksualinių polinkių turintis žmogus netinkamas mintis gali vyti šalin, juk panašiai daro kovodamas su kitomis pagundomis – pasiduoti pykčiui, svetimavimui, godumui (1 Korintiečiams 9:27; 2 Petro 2:14, 15).

Jehovos liudytojai laikosi Biblijos normų, tačiau savo pažiūrų neprimeta kitiems ir nebando pakeisti įstatymų, ginančių teises tų, kurių gyvensena kitokia. Liudytojų skelbiama žinia yra džiugi, ir jie mielai ja dalijasi su visais, kas klausosi (Apaštalų darbų 20:20).