Neapykantos kalba. Neapykantos nusikaltimai. Etninis smurtas. Karas. Pastaruoju metu šios temos dominuoja žiniasklaidos pranešimuose.

•   „Konfliktas Izraelyje ir Gazos Ruože, taip pat neapykantą kurstantys ekstremistai sukėlė neregėto masto neapykantos kalbos bangą socialiniuose tinkluose“ (The New York Times, 2023 m. lapkričio 15 d.).

•   „Nuo spalio 7-osios pasaulyje matomas staigus, nerimą keliantis neapykantos, neapykantos kalbos ir neapykantos nusikaltimų šuolis“ (Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos pirmininkas Dennisas Francis, 2023 m. lapkričio 3 d.).

 Neapykantos kalba, smurtas ir karai nėra nauji dalykai. Karus ir smurtą kurstančių žmonių buvo visais laikais. Štai ir Biblijoje rašoma apie žmones, kurie „žodžius aštriausius ruošia lyg strėles“ (Psalmyno 64:3; 120:7; 140:1). Tačiau Biblija atskleidžia, kad neapykantos plitimas mūsų laikais yra ypatingas ženklas.

 Biblija nurodo dvi priežastis, kodėl šiais laikais neapykantos tiek daug.

1.  1. Pasak Biblijos, gyvename ypatingu metu. Šioje knygoje jau seniai buvo išpranašauta, kad šiuo laikotarpiu „daugumos meilė atšals“ (Mato 24:12). Dabartinėje visuomenėje išties stinga meilės artimui, daugelio požiūris ir elgesys prisideda prie neapykantos plitimo (2 Timotiejui 3:1–5).

2.  2. Pasaulyje įsikerojusi neapykanta akivaizdžiai rodo, kad žmonių mąstymui ir elgesiui didelę įtaką daro žiaurus, piktavalis asmuo – Šėtonas. Biblijoje sakoma: „Visas pasaulis yra piktojo valdžioje“ (1 Jono 5:19; Apreiškimo 12:9, 12).

 Vis dėlto Biblija suteikia vilties. Joje rašoma, kad netrukus Dievas pašalins priežastis, dėl kurių visuomenėje dabar tiek daug neapykantos, ir išdildys patirto skausmo pėdsakus. Biblijoje randame tokį pažadą:

•   Dievas „nušluostys kiekvieną ašarą jiems nuo akių, ir nebebus mirties, nebebus nei sielvarto, nei aimanos, nei skausmo. Kas buvo anksčiau, tas praėjo“ (Apreiškimo 21:4).