1. Manoji siela, Dieve, vėl budės,

Žvaigždžių mirgynę danguje stebės.

Dienoj, nakty jos kalbesiu tyliu

Prabyla žmogui begale minčių.

Dienoj, nakty jos kalbesiu tyliu

Prabyla žmogui begale minčių.

2. Tavoji baimė – išminties pradžia,

Ilgiausias amžius jos dešinėje.

Nieks nepranoks tikrosios išminties,

Per amžius ją mana širdis mylės.

Nieks nepranoks tikrosios išminties,

Per amžius ją mana širdis mylės.

3. Tave pažinom, tu mus pamilai,

Tad mūsų dienos bėga netuščiai.

Tarnausim, Tėve, iš visos širdies –

Nėra pasauly didesnės prasmės.

Tarnausim, Tėve, iš visos širdies –

Nėra pasauly didesnės prasmės.