Izraelitų žvalgai, atėję į Jericho miestą, apsistojo moters, vardu Rahaba, namuose. Apie tai sužinojo Jericho karalius ir tuoj pat ten pasiuntė savo karius. Rahaba anuos žvalgus paslėpė ant stogo, o kariams nurodė visai kitą kryptį. Žvalgams ji tarė: „Aš padėsiu jums, nes žinau, kad Jehova yra jūsų pusėje ir kad jūs užkariausite šį kraštą. Pažadėkite man, kad apsaugosite mano šeimą.“

Žvalgai Rahabai atsakė: „Pažadame, kad visi, kas bus tavo namuose, liks gyvi.“ Ir dar pasakė: „Prie savo lango pririšk raudoną virvę, ir tavo šeima bus apsaugota.“

Rahaba nuleido žvalgus virve pro langą. Jie nuėjo į kalnus ir ten slapstėsi tris dienas. Paskui grįžo pas Jozuę. Tada izraelitai perėjo Jordano upę ir ėmė ruoštis užimti kraštą. Pirmas miestas, kurį jie paėmė, buvo Jerichas. Jehova paliepė izraelitams šešias dienas apeiti aplink miestą vieną  kartą per dieną. Septintą dieną aplink Jerichą jie žygiavo septynis kartus. Baigę žygiuoti, kunigai pūtė ragus, o kariai sušuko iš visų jėgų. Ar žinai, kas nutiko paskui? Miesto sienos su didžiuliu trenksmu sugriuvo! Bet Rahabos namai, nors įrengti miesto sienoje, liko stovėti. Rahaba ir jos namiškiai buvo apsaugoti, nes ji pasitikėjo Jehova.