1, 2. Kur galime rasti saugią prieglaudą?

ĮSIVAIZDUOKITE, kad artinasi audra, o jūs einate keliu. Dangus vis labiau niūksta. Ima blykčioti žaibai, griaudžia perkūnija ir galiausiai prapliumpa lietus. Kur slėptis? Štai prie kelio pamatote pastogę. Joje sausa ir jauku. Kaip džiaugiatės radęs saugią vietelę!

² Gyvename neramiais laikais. Tai, kas dabar dedasi pasaulyje, nieko gero nežada. Vis dėlto turime pas ką prisiglausti. Vienas Biblijos rašytojų sako: „Mano Dieve, mano prieglauda ir tvirtove, pasitikiu tavimi!“ (Psalmyno 91:2).

3. Ko reikia, kad Jehova būtų mums prieglauda?

³ Tik pagalvokite, kokia tai prieglauda: pats visatos Kūrėjas ir Valdovas Jehova! Jam neprilygs niekas. Jis gali apsaugoti mus visur ir visada. Net jeigu ir nukentėtume, jis atlygins visą skriaudą  — atitaisys, kas bloga. Ko tad reikia, kad Jehova būtų mums prieglauda? Turime juo pasitikėti. Ir dar Biblija ragina: „Išsilaikykite Dievo meilėje“ (Judo 21). Taip, savo bendrystę su dangiškuoju Tėvu turime labai vertinti ir puoselėti. Tada jis tikrai bus mūsų tvirtovė. Bet dabar pakalbėkime, kaip sueiti į tokius artimus santykius su Dievu.

4, 5. Kaip Jehova rodo mums meilę?

⁴ Pirmiausia turime iš tiesų suvokti, kokia didelė yra Jehovos meilė mums. Dar sykį pamąstykime apie šioje knygoje aptartas esmines Biblijos tiesas. Jehova sukūrė mums puikius namus — Žemę. Padarė taip, kad joje būtų apstu maisto, vandens, gamtinių išteklių, kad planeta būtų pilna visokių rūšių gyvybės ir kad visas tas grožis glostytų akį. Be to, per savo rašytinį Žodį Dievas apreiškė mums savo vardą. Iš Biblijos pažįstame ir jį patį. Šventajame Rašte dar sakoma, kad jis atsiuntė savo mylimąjį Sūnų į žemę už mus kentėti ir mirti (Jono 3:16). Taigi turime viltį išvysti nuostabią ateitį.

⁵ Mūsų ateities viltį Jehova sustiprino ir tuo, kad įsteigė danguje Mesijo Karalystę. Netrukus ta Karalystė atkurs žemėje rojų. Tada jokio blogio nei skausmo nebebus. Tik pagalvokit! Galėsime taikoje ir laimėje gyventi amžinai (Psalmyno 37:29). Dievas jau ir šiandieną mus moko gyventi prasmingą gyvenimą. Be to, suteikė mums neįkainojamą galimybę visur ir visada artintis prie jo malda. Tai tik keli pavyzdžiai, kaip Jehova rodo meilę visai žmonijai — taigi ir jums.

6. Kaip, jūsų manymu, dera į Jehovos meilę atsiliepti?

 ⁶ Dabar jums labai svarbu pamąstyti, kaip į Jehovos meilę atsiliepsite. Dažnas tars: „Dievas mane myli, tai ir aš turiu atsakyti tuo pačiu. Turiu jį mylėti.“ Turbūt ir jūs panašiai manote. Įsakymas „mylėk Viešpatį, savo Dievą, visa širdimi, visa siela ir visu protu“, Jėzaus žodžiais, yra pats didžiausias (Mato 22:37). Tikrai yra daug už ką Jehovą Dievą mylėti. Tačiau ar Dievo meilė tėra vien jausmas? Ką iš tiesų reiškia mylėti Jehovą visa širdimi, siela ir protu?

7. Ar Dievo meilė tėra vien jausmas? Paaiškinkite.

⁷ Iš Biblijos suprantame, jog Dievo meilė — kur kas daugiau negu tik jausmas. Nors jausti Jehovai meilę būtina, čia tėra tikrosios meilės pradžia. Pailiustruokime tai pavyzdžiu. Vaisius vedanti obelis išauga iš obuolio sėklelės. Tačiau ar, panorėjęs obuolio, pasitenkintumėt vien sėkla? Vargu! Panašiai yra ir su jūsų meile Jehovai Dievui. Nuo šilto jausmo viskas tik prasideda. Biblija moko: „Dievo meilė — vykdyti jo įsakymus. O jo įsakymai nėra sunkūs“ (1 Jono 5:3). Tikra Dievo meilė turi duoti vaisių, kitaip sakant, pasireikšti darbais (Mato 7:16-20).

8, 9. Kaip galime rodyti Dievui meilę bei dėkingumą?

⁸ Meilę Dievui rodome laikydamiesi jo įsakymų bei principų. Ir tai nėra per sunku. Jehovos įstatymai mums jokia našta — priešingai, jie duoti dėl mūsų laimės ir gerovės (Izaijo 48:17, 18). Tad jeigu norime parodyti savo dangiškajam Tėvui dėkingumą už  visa tą gera, ką jis yra mums padaręs, būtinai turime jo priesakais vadovautis. Deja, nedaug kas šiandien stengiasi Dievui už jo gerumą atsidėkoti. Ne visi ir Jėzui pasakydavo ačiū. Sykį, kai jis išgydė dešimt raupsais sergančių vyrų, tik iš vieno susilaukė padėkos (Luko 17:12-17). O mes juk tikrai norėtume būti kaip šis — ne kaip anie devyni!

⁹ Tad kokius Jehovos priesakus reikia turėti omenyje? Šioje knygoje nemažai jų aptarėme, ir dabar padarysime trumpą apžvalgą. Dievo meilėje išsilaikysime tik jei stengsimės visame kame jo klausyti.

10. Paaiškinkite, kodėl svarbu nuolat mokytis apie Jehovą.

¹⁰ Norint artintis prie Jehovos, būtina apie jį mokytis ir vis geriau jį pažinti. Ir tai turi būti nuolatinis  mūsų siekis. Įsivaizduokite, jog speiguotą naktį šildotės lauke prie laužo. Negi leisite ugniai prigesti ir visai išblėsti? Juk turbūt laužą vis kurstysite, kad liepsnotų kaitriai. Antraip jus gali įveikti šaltis! Taigi ir meilę Jehovai, kad neišblėstų, turime palaikyti vis mokydamiesi apie jį (Patarlių 2:1-5).

11. Kaip Jėzaus žodžiai paveikė jo mokinius?

¹¹ Jėzus troško, kad jo sekėjai visados degtų meile Jehovai ir labai brangintų Dievo Žodį. Prisikėlęs iš mirusiųjų Jėzus kartą dviem savo mokiniams aiškino, jog išsipildė, kas apie jį parašyta pranašų knygose. Kaip ta žinia juos paveikė? Jiedu paskui sakė: „Argi mūsų širdys nebuvo užsidegusios, kai jis kelyje mums kalbėjo ir atvėrė Raštų prasmę?“ (Luko 24:32).

12, 13. a) Ar daug šiandien pasaulyje likę meilės Dievui ir jo Žodžiui? b) Ką reikia daryti, kad mūsų meilė neatšaltų?

¹² Argi ir jūs, sužinojęs, ko iš tikrųjų Biblija moko, neužsidegėte džiaugsmu, uolumu, meile Dievui? Šitaip juk ir turėjo būti. Daug kas yra tai patyrę. Dabar tą nuoširdžią meilę reikia palaikyti — tegul ji tampa dar stipresnė. Apskritai pasaulyje šiandien mažai belikę meilės Dievui, nes Jėzus ir buvo pasakęs, jog „daugelio meilė atšals“ (Mato 24:12). Turime saugotis, kad mums taip neatsitiktų. Taigi ką reikia daryti, kad meilė Jehovai ir Biblijos tiesoms neatšaltų?

¹³ Vis turtinkite savo žinias apie Jehovą ir Jėzų Kristų (Jono 17:3). Apmąstykite Dievo Žodį: kaskart vis klauskite savęs, ką tas ar kitas dalykas byloja apie patį Jehovą Dievą, kaip skatina mylėti jį visa širdimi, protu ir siela (1 Timotiejui 4:15). Šitokios mintys stiprins jūsų meilę Jehovai ir neleis jai nė kiek prigesti.

14. Kaip malda stiprina meilę Jehovai?

 ¹⁴ Kad liepsnotumėte meile Jehovai, dar turite nuolat bendrauti su juo malda (1 Tesalonikiečiams 5:17). Kaip jau kalbėjome 17 skyriuje, reikia labai vertinti šią galimybę. Geri draugai dažnai pasišneka, atvirai išsipasakoja. Taip ir mes palaikykime artimus, nuoširdžius santykius su Jehova. Nevalia melstis mašinaliai — kartoti vis tas pačias frazes neįdedant širdies. Ne, turime kreiptis į Jehovą tarsi vaikas į mylimą tėvą, savo mintis išsakyti atvirai ir, aišku, pagarbiai (Psalmyno 62:9 [62:8, Brb]). Tad jeigu norime puoselėti bendrystę su Dievu ir išsilaikyti jo meilėje, mums labai padės asmeninės Šventojo Rašto studijos ir nuoširdi malda.

15, 16. Kodėl skelbti apie Karalystę yra garbinga, brangintina užduotis?

¹⁵ Asmeninėms Biblijos studijoms ir maldai galime atsidėti ir vienumoje. Bet mūsų dvasinis gyvenimas vien tuo neapsiriboja. Svarbu kalbėti apie savo tikėjimą kitiems. Gal ir jūs jau radote progų papasakoti kam nors, ką sužinojote iš Biblijos? Argi tai ne džiaugsmas? Juk dalydamiesi žiniomis apie Jehovą atliekame labai svarbią užduotį, pavestą visiems tikriesiems krikščionims: skelbiame gerąją naujieną apie Dievo Karalystę (Mato 24:14; 28:19, 20).

¹⁶ Apaštalas Paulius labai brangino krikščionio tarnybą, vadino ją lobiu (2 Korintiečiams 4:7). Padėti žmonėms pažinti Jehovą Dievą ir suprasti, kokia jo valia, — pats geriausias darbas. Pirmiausia todėl, kad  geresnio už mūsų Šeimininką nėra, ir antra, mūsų tarnyba duoda puikiausių vaisių. Pagalvokite: jūs galite doros širdies žmones nukreipti prie dangiškojo Tėvo, galite nurodyti jiems amžinojo gyvenimo kelią! Ar  yra kilnesnė užduotis už šią? Be to, kada liudijate apie Jehovą ir jo Žodį, stiprėja jūsų paties tikėjimas bei meilė Dievui. Ir jūsų pastangas Jehova labai vertina (Hebrajams 6:10). Tad uoliai imkitės šios tarnybos. Ji padės jums išsilaikyti Dievo meilėje (1 Korintiečiams 15:58).

17. Kodėl krikščionys Dievo žodį turi skelbti uoliai?

¹⁷ Įsidėmėtina, kad apie Karalystę reikia skelbti neatidėliojant. Biblijoje raginama: „Skelbk žodį, būk tam pasiruošęs“ (2 Timotiejui 4:2, Jr). Kodėl negalima delsti? Dievo Žodis primena: „Didžioji Viešpaties diena jau arti, arti ir sparčiai artėja“ (Sofonijo 1:14). Ši sugedusi pasaulio santvarka yra Jehovos pasmerkta netrukus žlugti. Žmones būtina apie tai perspėti. Jie turi žinoti, jog dabar metas pripažinti Jehovos valdžią. O pabaiga tikrai nevėluos (Habakuko 2:3).

18. Kodėl Jehovą garbinti turime drauge su tikėjimo broliais?

¹⁸ Jehova nori, kad tikrieji krikščionys garbintų jį drauge. Todėl Dievo Žodyje sakoma: „Sergėkime vieni kitus, skatindami mylėti ir daryti gerus darbus. Nepraleiskime savųjų susirinkimų, kaip kai kurie yra pratę, bet raginkime vieni kitus juo labiau, juo aiškiau įžvelgiate besiartinančią dieną“ (Hebrajams 10:24, 25). Kaip gera mums šlovinti ir girti Dievą krikščionių sueigose, kartu su tikėjimo broliais! Čia vienas kitą paskatiname, pastipriname.

19. Kaip galime krikščionių bendruomenėje stiprinti meilės saitus?

¹⁹ Laikydamiesi išvien, Jehovos garbintojai stiprina tarpusavio meilės ir draugystės saitus. Aišku, svarbu, kad kiekvienas krikščionis žvelgtų į viską Jehovos akimis, taigi žiūrėtų kito gerųjų savybių — ne ydų.  Nesitikėkite iš bendratikių tobulumo. Atminkite: dvasinė pažanga visų skirtinga, kiekvienas kartais klystame (Kolosiečiams 3:13). Draugaukite artimai su tais, kurie Jehovą tikrai myli, ir pats augsite dvasiškai. Taip, garbindamas Dievą su tikėjimo broliais ir seserimis, galėsite išsilaikyti jo meilėje. O kaip Jehova savo ištikimus garbintojus apdovanoja?

20, 21. Kas yra „tikrasis gyvenimas“ ir kodėl jis toks trokštamas?

²⁰ Jehova apdovanoja savo ištikimus tarnus gyvenimu. Paklausite, kokiu? Nagi, pamąstykite: ar dabar tikrai gyvenate? Atrodytų, savaime suprantama. Juk ir kvėpuojame, ir valgome, ir geriame. Aišku, kad gyvename. O laimingiausiomis akimirkomis sakome: „Tai tikras gyvenimas!“ Vis dėlto Biblija duoda suprasti, kad šitas gyvenimas dar nėra tikras, ir tai išties verta dėmesio.

²¹ Dievo Žodis mus ragina „tikrojo gyvenimo“ siekti (1 Timotiejui 6:19). Vadinasi, „tikrasis gyvenimas“ dar tik laukia ateity. Taip, kada būsime tobuli, gyvensime tikrąja to žodžio prasme — kaip Dievo iš pradžių ir buvo skirta. Jokios negalės mūsų nebekamuos, visur viešpataus taika ir laimė. Žemės rojuje pagaliau mėgausimės „tikruoju gyvenimu“, ir mėgausimės juo amžinai! (1 Timotiejui 6:12.) Ar ne nuostabi ši viltis?

22. Kaip galite „tikrąjį gyvenimą“ pasiekti?

²² Kaip krikščionims „tikrąjį gyvenimą“ pasiekti? Pauliaus žodžiais, „tegul jie daro gera, lobsta gerais darbais“ (1 Timotiejui 6:18). Taigi labai svarbu taikyti, ką iš Biblijos sužinojome. Bet ar Paulius norėjo pasakyti, kad gerais darbais „tikrąjį gyvenimą“ užsitarnaujame?  Ne, tas būsimas gyvenimas — „Dievo malonės“ dovana (Romiečiams 5:15). O Jehova savo ištikimus garbintojus mielai apdovanoja. Jis iš tiesų nori, kad per amžius gyventumėte ramybės ir laimės kupiną „tikrąjį gyvenimą“. Reikia tiktai išsilaikyti Dievo meilėje.

23. Kodėl taip svarbu išsilaikyti Dievo meilėje?

²³ Kiekvienas turėtume ištirti, ar Dievą garbiname, kaip jis pats moko Biblijoje. Jeigu išties einame Jehovos nurodytu keliu, jis yra mums prieglauda. Šitie sunkūs laikai netrukus baigsis, o tikruosius krikščionis Dievas saugiai įves į nuostabų naująjį pasaulį. Kaip džiaugsimės tada ir kokie laimingi būsime, kad paskutinėmis senosios santvarkos dienomis pasukome reikiama linkme! Tad nedvejokite. Jehova Dievas kviečia jus visą amžinybę mėgautis „tikruoju gyvenimu“!