Nuo tada, kai Natanaelis prisidėjo prie pirmųjų Jėzaus mokinių, praeina trys dienos. Dabar jie keliauja šiaurės kryptimi – į Galilėją, kur visi užaugo. Jie ateina į Kaną, Natanaelio gimtąjį miestą. Jis įsikūręs kalvotoje vietovėje, visai netoli Nazareto, Jėzaus namų. Jėzus su mokiniais yra pakviesti į vestuves.

Šventėje dalyvauja ir Jėzaus motina. Kadangi bičiuliaujasi su jaunavedžių šeima, Marija, matyt, padeda aptarnauti susirinkusius svečius. Ji greit pastebi, kad kai ko trūksta, ir taria Jėzui: „Jie nebeturi vyno“ (Jono 2:3).

Marija duoda Jėzui užuominą, kad šis turėtų ko nors imtis. Tačiau Jėzus atsako: „O kas man ir tau, moterie?“ (Jono 2:4). Šie Jėzaus žodžiai – tai hebrajiška idioma, reiškianti paprieštaravimą, nesutikimą. Kadangi jis yra Jehovos pateptasis Karalius, elgtis turi taip, kaip jam liepia Jehova, o ne šeima ar draugai. Marija tą reikalą palieka sūnaus rankose ir tiems, kas patarnauja, tepasako: „Darykite viską, ką jis jums sakys“ (Jono 2:5).

Namuose, kur vyksta pokylis, stovi šeši akmeniniai ąsočiai, kurių kiekvieno talpa yra apie 40 litrų. Jėzus patarnaujantiems taria: „Pripilkite ąsočius vandens.“ Paskui paliepia: „Dabar pasemkite ir nuneškite pokylio prievaizdui“ (Jono 2:7, 8).

Prievaizdas nežino, kad įvyko stebuklas ir vanduo pavirto vynu. Paragavęs jam atnešto vyno, prievaizdas stebisi puikiu jo skoniu. Jis pasikviečia jaunikį ir sako: „Bet kuris kitas iš pradžių būtų padėjęs gerąjį vyną, o svečiams įgėrus atnešęs prastesnį. Tu laikei gerąjį vyną iki šiolei“ (Jono 2:10).

Tai pirmasis Jėzaus stebuklas. Pamatę, ką Jėzus padarė, jo mokiniai dar labiau jį įtiki. Po šventės Jėzus su savo motina ir broliais iškeliauja į Kafarnaumą, įsikūrusį šiaurvakariniame Galilėjos ežero krante.