Piloto pastangos išteisinti Jėzų nieko neduoda. Netgi išvydę Jėzų žiauriai sumuštą ir išjuoktą, aukštieji kunigai ir jų bendrai nesušvelnėja. Jie trokšta Jėzaus mirties.

– Ant stulpo jį! Ant stulpo! – nenustoja reikalavę.

– Imkite ir patys jį bauskite, – sako jiems Pilotas, – nes aš nematau, kad jis būtų kuo nors nusikaltęs (Jono 19:6).

Įtikinti Piloto, kad yra politinis pagrindas nuteisti Jėzų mirtimi, žydams nepavyksta. Bet gal Pilotas galėtų jį nuteisti religiniu pagrindu? Taigi dabar žydai pareiškia kaltinimą, kuris jau buvo iškeltas Sinedrione, – esą Jėzus piktžodžiauja. „Mes turime vieną įstatymą, pagal kurį jis turi mirti, nes dėjosi Dievo sūnumi“, – sako jie (Jono 19:7). Šį kaltinimą Pilotas girdi pirmą kartą.

Valdytojas grįžta atgal į pretorijų galvodamas, kaip apsaugoti Jėzų nuo gresiančios mirties. Piloto neapleidžia jausmas, kad Jėzus vis dėlto yra nepaprastas žmogus: savo akimis jis matė, kokia nepalaužiama Jėzaus dvasia, šį žmogų susapnavo jo paties žmona, o dabar jis dar girdi, kad Jėzus laiko save Dievo sūnumi (Mato 27:19). „Iš kur tu?“ – klausia Pilotas Jėzų (Jono 19:9). Jis žino, kad Jėzus kilęs iš Galilėjos, tad greičiausiai klausia ne to (Luko 23:5–7). Galbūt jis svarsto, ar šis žmogus nebus atėjęs iš aukščiau, ar nebus koks dievas.

Jėzus Pilotui pasakė jau pakankamai: patvirtino esąs karalius, taip pat paaiškino, kad jo Karalystė nėra iš šio pasaulio. Taigi dabar į Piloto klausimą jis nieko neatsako. Jėzaus tylėjimas užgauna Piloto savimeilę.

– Nekalbi su manimi? Ar nežinai, kad turiu galią tave paleisti ir galią nubausti mirtimi? – sako Pilotas.

– Neturėtum man jokios galios, jeigu tau nebūtų jos duota iš aukštybių, – atsako Jėzus. – Todėl didesnė kaltė tenka tam, kuris mane tau atidavė (Jono 19:10, 11).

Jėzus tikriausiai čia turi omenyje ne kokį vieną asmenį, o visus, kurie prisidėjo prie jo pasmerkimo myriop. Daug didesnė atsakomybė negu Pilotui tenka Judui Iskarijotui, Kajafui ir visiems jo bendrininkams.

Pilotas niekaip negali atsistebėti Jėzumi – regis, jis tikrai ne žemiškos kilmės. Valdytoją ima vis didesnė baimė, ir jis vėl ieško dingsties Jėzų paleisti. Tačiau Pilotas turi ir kitą, dar didesnę baimę. Žydai, be abejo, tai nutuokia. „Jei šitą paleidi, nesi Cezario draugas! – pareiškia jie. – Kiekvienas, kuris skelbiasi esąs karalius, eina prieš Cezarį!“ (Jono 19:12)

Tada Pilotas dar kartą išveda Jėzų į lauką ir atsisėdęs ant teismo pakylos taria miniai:

– Štai jūsų karalius!

Tačiau žydai šaukia:

– Šalin jį! Šalin! Ant stulpo jį!

– Nejau turėčiau bausti mirtimi jūsų karalių? – klausia Pilotas.

– Mes neturime kito karaliaus – tiktai Cezarį, – išdidžiai atkerta aukštieji kunigai (Jono 19:14, 15).

Kaip veidmainiška! Juk iš tikrųjų žydai romėnų valdžios nekenčia.

Galiausiai Pilotas žydų spaudimui pasiduoda – patenkina jų reikalavimą nubausti Jėzų mirtimi. Nusiautę purpurinę skraistę ir užvilkę jo paties drabužius, kareiviai Jėzų išveda į bausmės vietą. Ant pečių jis neša stulpą, prie kurio bus prikaltas.

 Nisano 14-oji įsibėgėjo, netrukus vidurdienis. Jau daugiau kaip para Jėzus be miego, jis nukamuotas ir nukankintas. Nešdamas sunkų stulpą Jėzus visiškai išsenka. Kareiviai tada susistabdo vieną praeivį – Simoną, kilusį iš Afrikos miesto Kirėnės, – ir stulpą liepia nešti jam. Įkandin seka daugybė žmonių. Matydami, kas vyksta, kai kurie rauda ir iš sielvarto mušasi į krūtinę.

Atsigręžęs į raudančias moteris Jėzus sako: „Neverkite dėl manęs, Jeruzalės dukros. Verčiau verkite dėl savęs ir savo vaikų, nes štai ateina dienos, kai žmonės sakys: ‘Laimingos nevaisingosios! Laimingos tos, kurių įsčios negimdė, kurių krūtys nežindė!’ Tada jie prašys kalnų: ‘Griūkite ant mūsų!’ ir kalvų: ‘Apdenkite mus!’ Juk jeigu šitaip daro žaliam medžiui, tai kas laukia nudžiūvusio?“ (Luko 23:28–31).

Medžiui Jėzus prilygina Izraelio tautą. Kol Jėzus ir jo sekėjai priklauso prie Izraelio tautos, šis medis dar turi savyje šiek tiek gyvybės. Tačiau kai po Jėzaus mirties jo mokiniai bus suburti į naują tautą, etninis Izraelis dvasiniu požiūriu bus miręs – tarsi nudžiūvęs medis. Galiausiai romėnų kariuomenė žydų tautai įvykdys Jehovos nuosprendį, ir tada bus išties daug verksmo.