Daugelis tvirtina, kad Biblijoje, Pradžios knygoje, užrašytas pasakojimas apie kūrimą neatitinka mokslinių įrodymų. Bet iš tikro prieštara mokslui yra ne Biblija, o krikščionių fundamentalistų įsitikinimai. Kai kurie šios krypties šalininkai teigia, jog, remiantis Biblija, visi regimi dalykai buvo sukurti tik prieš keletą tūkstančių metų per šešias paras.

Tačiau tokia nuomonė Biblija nepagrįsta. Antraip daugelis praėjusio šimtmečio mokslo atradimų išties verstų abejoti šios knygos patikimumu. Atidžiai patyrinėjus Bibliją, akivaizdu, kad joje užrašytos žinios derinasi su moksliniais faktais. Todėl Jehovos liudytojai nepritaria religinių fundamentalistų ir daugelio kreacionistų įsitikinimams. Pažiūrėkime, kas iš tikrųjų rašoma Biblijoje apie kūrimą.

Biblija prasideda paprastu, bet labai reikšmingu tvirtinimu: „Pradžioje Dievas sukūrė dangų ir žemę“ (Pradžios 1:1). Daugelis biblistų sutinka, kad čia pasakyta ne apie kūrimo „dienų“ darbus, nes apie juos kalbama tik nuo 3-ios eilutės. Tai leidžia daryti svarbią išvadą: pirmieji Pradžios knygos žodžiai byloja, jog visata, taigi ir mūsų Žemė, jau egzistavo prieš prasidedant kūrimo „dienoms“.

Žemei, geologų manymu, yra 4 milijardai metų, o visatai, astronomų apskaičiavimu, apie 15 milijardų. Ar šie duomenys — jie ateityje dar, matyt, bus patikslinti — prieštarauja Pradžios 1:1 užrašytam tvirtinimui? Ne. Juk Biblijoje konkrečiai nenurodytas laikas, kada buvo sukurti „dangus ir žemė“. Taigi to, kas pasakyta šioje eilutėje, mokslas nepaneigia.

Ar kiekviena kūrimo „diena“ truko 24 valandas? Kai kurie samprotauja taip: jei Mozė, Pradžios knygos rašytojas, vėliau prisakydamas švęsti kas savaitę šabą, kaip pagrindą nurodė dieną, einančią po šešių kūrimo dienų, tai visos jos buvo paros (Išėjimo 20:11).  Ar šis žodis, vartojamas Pradžios knygos pasakojime apie kūrimą, leidžia taip spręsti?

Anaiptol. Hebrajiškas žodis, išverstas „diena“, gali reikšti įvairią — ne vien paros — laiko trukmę. Pavyzdžiui, Mozė visą šešių dienų, per kurias Dievas kūrė, laikotarpį vadino viena „diena“ (Pradžios 2:4). Arba štai eilutėje apie pirmą kūrimo „dieną“ parašyta, kad „Dievas pavadino šviesą diena, o tamsą naktimi“ (Pradžios 1:5). Čia „diena“ reiškia tik paros dalį. Vadinasi, Šventasis Raštas nesuteikia pagrindo teigti, kad kūrimo „dienos“ buvo tiesiog paros.

Kiek gi tęsėsi kūrimo „dienos“? Biblijoje nepasakyta kiek, bet Pradžios knygos pirmieji du skyriai leidžia suprasti, jog tai buvo ilgi periodai.

Verta įsidėmėti porą dalykų: Mozė pasakojimą parašė hebrajiškai ir kūrimo vyksmą nusakė taip, kaip būtų atrodę Žemėje esančio stebėtojo akimis. Taip pat aišku, jog visata egzistavo dar prieš prasidedant kūrimo periodams, arba „dienoms“. Visa tai turint omenyje, daugelį ginčijamų klausimų, kurie kyla ne vienam skaitytojui, galima išspręsti. Kaip?

Atidžiai patyrinėję pirmus du Pradžios knygos skyrius sužinome, jog kai kurie kūrimo procesai, prasidėję vieną „dieną“, tęsėsi kitą arba dar ir tolesnėmis „dienomis“. Pavyzdžiui, Saulė buvo sukurta anksčiau nei stojo pirmoji kūrimo „diena“, bet jos šviesa nepasiekdavo Žemės paviršiaus galbūt todėl, kad planetą gaubė storas debesų sluoksnis (Jobo 38:9). Pirmąją „dieną“ jis ėmė retėti ir pro atmosferą jau skverbėsi blanki šviesa. *

Antrąją „dieną“ atmosfera, matyt, dar labiau praskaidrėjo, todėl tarp debesų sluoksnio ir vandenyno atsivėrė erdvė. Ketvirtąją „dieną“ debesys tiek išsisklaidė, kad „dangaus skliaute“ pasirodė Saulė  ir Mėnulis (Pradžios 1:14-16). Kitaip tariant, jie jau buvo matomi iš Žemės. Visa tai vyko palaipsniui.

Toliau rašoma, kad penktąją „dieną“ atsirado įvairūs skraidantys padarai, tarp jų vabzdžiai bei gyvūnai su plėviniais sparnais.

Iš žodžių, kokiais Biblijoje nusakomas kūrimas, akivaizdu, jog pagrindiniai darbai kiekvieną kūrimo „dieną“, arba periodą, vyko ne vienu užmoju, o palaipsniui ir kai kurie galbūt tęsėsi kitomis „dienomis“. *

Gal tai, kad augalai ir gyvūnai radosi palaipsniui, leidžia manyti, jog Dievas didžiulei jų įvairovei susidaryti pajungė evoliucijos procesą? Ne. Biblijoje aiškiai sakoma, kad visas pagrindines augalų ir gyvūnų „rūšis“ Dievas patsai sukūrė (Pradžios 1:11, 12, 20-25). Ar  kiekviena „rūšis“ buvo sukurta taip, kad gebėtų prisitaikyti prie kintančių aplinkos sąlygų? Ką viena „rūšis“ apima? Į šiuos klausimus Biblija neatsako, tik nurodo, kad visi gyvi organizmai „atsirado [...] pagal jų rūšį“ (Pradžios 1:21, Brb). Iš to galima suprasti, jog individų įvairovė apsiriboja „rūšimi“. Fosilijos ir šiuolaikiniai mokslo tyrimai liudija: pagrindinės augalų ir gyvūnų grupės net per ilgą laiką beveik nepakito.

Priešingai nei teigia kai kurie religiniai fundamentalistai, Pradžios knygos pasakojimas apie kūrimą nesuteikia pagrindo tvirtinti, jog kosmosas, Žemė ir visa gyvybė joje buvo sukurta per trumpą laiką, palyginti neseniai. Tai, kas Biblijoje rašoma apie visatos sukūrimą ir gyvybės mūsų planetoje pradžią, derinasi su naujais mokslo atradimais.

Nemažai mokslininkų dėl savo filosofinių pažiūrų nesutinka su Biblijos žodžiais, jog viską sukūrė Dievas. Bet štai kas įdomu: kad visata turėjo pradžią ir kad gyvybė buvo kuriama palaipsniui, tam tikrais periodais, Mozė parašė Biblijoje dar senovės laikais. Iš kur tada, beveik prieš 3500 metų, jis galėjo gauti tokią patikimą mokslinę informaciją? Logiška išvada viena: tikslių žinių Mozei suteikė Tas, kas savo galia bei išmintimi sukūrė dangų ir Žemę. Kokie tad svarūs pačios Biblijos žodžiai, kad ji „yra Dievo įkvėptas“ Raštas! * (2 Timotiejui 3:16)

Galbūt jums kyla klausimas: ar taip svarbu, kuo žmogus tiki — Biblijos pasakojimu apie kūrimą ar kuo kitu? Toliau siūloma pasvarstyti, dėl kokių svarių priežasčių tai svarbu.