26 skyrius

Kovoti, kad elgtumėmės teisingai

1. Su kokiais dviem dalykais krikščionys privalo kovoti?

KOL EGZISTUOJA Šėtono pasaulis, krikščionys turi kovoti, kad nepatektų blogon jo įtakon. Apaštalas Paulius rašė: „Apsiginkluokite visais Dievo ginklais, kad galėtumėte išsilaikyti prieš velnio klastas“ (Efeziečiams 6:​11-18). Tačiau mūsų kova nukreipta ne tik prieš Šėtoną ir jo pasaulį, bet ir prieš mūsų pačių geismus daryti tai, kas bloga. Biblija sako: „Žmogiškos širdies jausmas ir mintis yra palinkę į pikta iš jaunystės“ (Pradžios 8:​21; Romiečiams 5:⁠12).

2. a) Kodėl mums dažnai kyla stiprus troškimas blogai elgtis? b) Kodėl turime kovoti su klaidingais troškimais?

² Dėl nuodėmės, paveldėtos iš pirmojo žmogaus Adomo, mūsų širdis galbūt geidžia daryti pikta. Jeigu pasiduosime šitam troškimui, mes negausime amžinojo gyvenimo Dievo naujojoje sistemoje. Todėl mes turime kovoti, kad elgtumėmės teisingai. Net apaštalas Paulius turėjo taip kovoti, kaip jis paaiškino: „Kai trokštu padaryti gera, prie manęs prilimpa bloga“ (Romiečiams 7:​21-23). Šita kova tau irgi gali atrodyti sunki. Kartais tavo viduje galbūt siaučia galingas vidinis konfliktas. Ką tu tada nuspręsi daryti?

3. a) Koks yra daugelio žmonių vidinis konfliktas? b) Kokią biblinę tiesą patvirtina faktas, kad daugelis daro bloga, nors jie nori daryti gera?

³ Tu susipažinai su nuostabiais Dievo pažadais gyventi amžinai tobulomis sąlygomis žemėje. Tu tiki šiais pažadais ir nori sau šitų gerų dalykų. Taigi tu žinai, kad tarnaudamas Dievui turėsi ilgalaikę naudą. Bet savo širdyje tu galbūt geidi to, kas, kaip pats žinai, yra bloga. Kartais tau gali kilti stiprus noras paleistuvauti, vogti arba kaip nors kitaip piktai pasielgti. Kai kurie, studijuojantys šitą knygą, galbūt iš tikrųjų daro tokius  blogus darbus, nors žino, kad šiuos dalykus Dievas smerkia. Pats faktas, kad jie daro tai, kas neteisinga, nors ir nori daryti tai, kas teisinga, įrodo biblinę tiesą: „Širdis už visa nedoresnė ir neištiriama“ (Jeremijo 17:⁠9).

KOVA GALI BŪTI LAIMĖTA

4. a) Nuo ko priklauso, ar mes laimėsime kovą, ar ne? b) Ko reikalaujama, kad laimėtume kovą dėl teisingo elgesio?

⁴ Vis dėlto tai nereiškia, kad žmogus negali įveikti savo stipraus troškimo daryti bloga. Jeigu tu tikrai nori, gali taip sustiprinti savo širdį, kad ji ves tave teisingu keliu. Bet tai priklauso nuo tavęs (Psalmių 25:​1, 11). Niekas kitas negali laimėti kovos už tave. Taigi pirmiausia nenustok siekti gyvenimą suteikiančio biblinio pažinimo (Jono 17:​3). Tačiau reikia daugiau negu tik suvokti tą pažinimą protu. Tai turi paliesti ir tavo širdį. Tu turi giliai jausti tai, ko mokaisi, kad tikrai norėtum atitinkamai elgtis.

5. Kaip galima išugdyti nuoširdų dėkingumą už Dievo įstatymus?

⁵ Tačiau kaip tu gali išugdyti savo širdyje dėkingumą už Dievo įstatymus? Tu turi apie juos mąstyti, arba daug galvoti. Pavyzdžiui, paklausk savęs: „Koks yra skirtumas, kai Dievo klausoma arba neklausoma?“ Pažvelk į gyvenimą žmonių, kurie ignoravo jo įstatymus, pavyzdžiui, tos devyniolikmetės mergaitės, kuri rašė: „Aš tris kartus sirgau venerine liga. Paskutinis kartas man kainavo teisę gimdyti vaikus, nes buvo būtina pašalinti gimdą.“ Iš tikrųjų labai liūdna pagalvojus, kiek daug susidaro problemų, kai žmonės neklauso Dievo įstatymų (2 Samuelio 13:​1-19). Viena moteris, įvykdžiusi paleistuvystę, su širdgėla kalbėjo: „Tai neverta tos kančios ir visiško emocinio išsekimo, kuriuos atneša nepaklusnumas. Dabar aš dėl to kenčiu.“

6. a) Kodėl malonumai, galbūt patiriami darant blogus darbus, nėra to verti? b) Kokiu gyvenimu Mozė būtų galėjęs džiaugtis Egipte?

⁶ Vis dėlto tu girdi žmones kalbant, kad paleistuvavimas, pasigėrimas ir narkotikų vartojimas teikia malonumą. Bet vadinamasis malonumas trunka neilgai. Nesileisk įtraukiamas į tokius klaidingus veiksmus, dėl kurių prarastum tikrąją ir ilgalaikę laimę. Pagalvok apie Mozę, kuris buvo išauklėtas kaip  „faraono dukters sūnus“. Jis gyveno senovės Egipto karaliaus rūmų prabangoje. Tačiau suaugęs, kaip sako Biblija, jis „verčiau pasirinko su Dievo tauta kęsti priespaudą negu laikinai džiaugtis nuodėmės malonumais“ (Žydams 11:​24, 25). Visgi amoralus, palaidas gyvenimas, kuris, matyt, buvo įprastas Egipto karaliaus rūmuose, tikriausiai teikė malonumą. Kodėl Mozė nusigręžė nuo viso to?

7. Kodėl Mozė Egipto karaliaus rūmuose nusigręžė nuo ‛laikino nuodėmės malonumo’?

⁷ Tai buvo todėl, kad Mozė tikėjo Jehova Dievu. Ir jis žinojo, kad buvo kažkas daug geresnio negu laikini nuodėmės malonumai, kuriuos jis galėjo patirti Egipto karaliaus rūmuose. Biblija sako: „Jis žvelgė į atpildą.“ Mozė mąstė, arba rimtai galvojo, apie Dievo pažadus. Jis tikėjo, kad Dievo tikslas buvo sukurti teisingą naująją sistemą. Jo širdį sujaudino didelė Jehovos meilė žmonijai ir jo rūpinimasis ja. Tai nereiškė, kad Mozė tik buvo  girdėjęs arba skaitęs apie Jehovą. Biblija sako, kad „jis liko nepajudinamas, tarsi regėtų Neregimąjį“ (Žydams 11:​26, 27). Jehova Mozei buvo realybė, kaip ir jo amžinojo gyvenimo pažadai.

8. a) Ko mums reikia, kad laimėtume kovą dėl teisingo elgesio? b) Kokį požiūrį, išreikštą vieno jaunuolio, būtų išmintinga turėti ir mums?

⁸ Ar galima tai pasakyti ir apie tave? Ar Jehova tau yra realus Asmuo, kaip Tėvas, kuris tave myli? Ar skaitydamas apie jo pažadus suteikti žmonėms amžinąjį gyvenimą žemės Rojuje tu įsivaizduoji, kad esi ten ir džiaugiesi tomis palaimomis? (Žiūrėk puslapius 156—162.) Norint nugalėti daugelį gundymų daryti bloga, mums reikia turėti artimą ryšį su Jehova. Ir mes, kaip Mozė, turime žvelgti „į atpildą“. Vienas dvidešimtmetis jaunuolis, kuris buvo gundomas įvykdyti paleistuvystę, turėjo Mozės požiūrį. Jis pasakė: „Amžinojo gyvenimo viltis man buvo per daug vertinga, kad ją prarasčiau dėl kelių paleistuvystės akimirkų.“ Argi tai ne tas teisingas požiūris, kurį mums reikėtų turėti?

MOKYTIS IŠ KITŲ ŽMONIŲ KLAIDŲ

9. Kokiu atžvilgiu karalius Dovydas nepajėgė kovoti dėl to, kas teisinga?

⁹ Niekuomet neprarask budrumo šitoje kovoje, kaip kartą atsitiko karaliui Dovydui. Vieną dieną jis žvalgėsi nuo savo rūmų stogo ir tolumoje pamatė besimaudančią gražiąją Betsabėją. Užuot nusigręžęs ir neleidęs nederamoms mintims užvaldyti savo širdį, jis ir toliau į ją žiūrėjo. Jo aistra turėti lytinius santykius su Betsabėja pasidarė tokia stipri, jog jis  liepė atvesti ją į savo rūmus. Vėliau, kai ji tapo nėščia, nebegalėdamas paslėpti jų paleistuvystės, jis pasirūpino, kad jos vyras žūtų kovoje (2 Samuelio 11:​1-17).

10. a) Kaip Dovydas buvo nubaustas už savo nuodėmę? b) Kas būtų galėję padėti Dovydui išvengti svetimavimo?

¹⁰ Tai iš tikrųjų buvo baisi nuodėmė. Ir Dovydas tikrai dėl to kentėjo. Jis ne tik pats labai sielvartavo dėl savo poelgio, bet Jehova jį nubaudė taip, kad jo namuose buvo sunkumų iki pat jo gyvenimo pabaigos (Psalmių 50:​5, 6; 2 Samuelio 12:10-12). Dovydo širdis buvo apgaulingesnė negu jis suvokė; blogi jo troškimai įveikė jį. Vėliau jis pasakė: „Štai aš esu gimęs kaltėje ir nuodėmėje pradėjo mane mano motina“ (Psalmių 50:​7). Bet tas blogas poelgis, kurį Dovydas padarė su Betsabėja, neturėjo įvykti. Jo problema buvo ta, kad jis nenustojo į ją žiūrėti; jis nesistengė išvengti situacijos, kuri didino jo seksualinį potraukį kito vyro žmonai.

11. a) Ko mes turėtume išmokti iš Dovydo patyrimo? b) Kokie užsiėmimai, tavo manymu, galėtų sukelti „aistringumą“? c) Ko vengia išmintingas žmogus, pasak vieno jaunuolio?

¹¹ Mes turėtume pasimokyti iš Dovydo patirties saugotis situacijų, kurių metu sužadinami nederami seksualiniai jausmai. Pavyzdžiui, kas atsitiks, jei tu skaitysi knygas ir žiūrėsi televizijos laidas ar kino programas, pabrėžiančias seksą? Tikriausiai bus sužadintos lytinės aistros. Todėl venk tokių užsiėmimų ir pramogų, kurios sukelia „aistringumą“ (Kolosiečiams 3:​5; 1 Tesalonikiečiams 4:​3-5; Efeziečiams 5:​3-5). Stenkis nepatekti į tokią padėtį, kurios metu su kitu asmeniu galėtum susigundyti įvykdyti paleistuvystę. Vienas septyniolikmetis  jaunuolis teisingai pastebėjo: „Kiekvienas gali pasakyti: ‛Mes žinome, kada sustoti.’ Tiesa, žmogus galbūt žino, kada, bet kiek yra tokių, kurie gali tai padaryti? Geriausia vengti tokių situacijų.“

12. Kokį Juozapo pavyzdį mes turime turėti omenyje?

¹² Jei Dovydas būtų turėjęs galvoje Juozapo pavyzdį, jis niekuomet nebūtų padaręs tokios didelės nuodėmės Dievui. Egipte Juozapas buvo paskirtas Putifaro namų valdytoju. Kai Putifaro nebuvo namie, jo gašli žmona bandė suvilioti patrauklųjį Juozapą sakydama: „Gulėk su manim.“ Bet Juozapas atsisakė. Po to vieną dieną ji nutvėrė Juozapą ir vėl mėgino priversti jį gulti su ja. Tačiau Juozapas ištrūko ir pabėgo. Jis išlaikė savo širdį tvirtą, galvodamas ne apie savo seksualinio troškimo patenkinimą, bet apie tai, kas buvo teisinga Dievo akivaizdoje. „Kaipgi tat aš galiu daryti tą piktumą ir nusidėti mano Dievui?“ (Pradžios 39:​7-12).

 PAGALBA, KURIOS TAU REIKIA, KAD LAIMĖTUM

13, 14. a) Ko mums reikia, kad laimėtume kovą? b) Kaip pasikeitė tie, kurie tapo krikščionimis Korinte, ir kieno padedami? c) Kokiais žmonėmis yra buvę Paulius ir Titas?

¹³ Kad laimėtum šią kovą, tu turi leisti Biblijos žinioms giliai įsitvirtinti savo širdyje, kad būtum paskatintas atitinkamai elgtis. Bet tu taip pat turi bendrauti su Dievo tauta, kad taptum matomosios Jehovos organizacijos dalimi. Kad ir kokie blogi būtų buvę tavo darbai, jos padedamas, tu gali pasikeisti. Apie žmones senovės Korinte, kurie pasikeitė, apaštalas Paulius rašė: „Neklyskite! Nei ištvirkėliai, nei stabmeldžiai, nei svetimautojai, nei iškrypėliai, nei vagys, nei gobšai, nei girtuokliai, nei keikūnai, nei plėšikai nepaveldės Dievo karalystės. Kai kurie buvote tokie, bet dabar esate nuplauti“ (1 Korintiečiams 6:​9-11).

¹⁴ Pagalvok apie tai! Kai kurie iš tų pirmųjų krikščionių buvo ištvirkėliai, svetimautojai, homoseksualistai, vagys ir girtuokliai. Bet krikščionių organizacijos padedami jie pasikeitė. Pats apaštalas Paulius kažkada darė blogus darbus (1 Timotiejui 1:​15). Savo krikščioniškam broliui Titui jis rašė: „Juk ir mes kitados buvome neprotingi, neklusnūs, paklydėliai, vergaujantys įvairiems įnoriams ir malonumams“ (Titui 3:⁠3).

15. a) Kas parodo, kad Pauliui nebuvo lengva daryti tai, kas teisinga? b) Kokią naudą mes galime turėti iš Pauliaus pavyzdžio?

¹⁵ Ar Pauliui, tapusiam krikščioniu, buvo lengva daryti tai, kas teisinga? Ne. Paulius visą savo gyvenimą kovojo su blogais troškimais bei pomėgiais, kurie kadaise jį buvo pavergę. Jis rašė: „Tramdau savo kūną ir darau jį klusnų, kad kitus mokydamas pats nepasidaryčiau atmestinas“ (1 Korintiečiams 9:​27). Paulius buvo griežtas pats sau. Jis prisiversdavo daryti tai, kas teisinga, nors jo kūnas ir norėjo daryti bloga. Ir jeigu tu elgiesi taip, kaip jis, taip pat gali laimėti šią kovą.

16. Kokie šių dienų pavyzdžiai gali mums padėti laimėti kovą dėl gero elgesio?

¹⁶ Jeigu tau atrodo, kad sunku nugalėti kai kuriuos blogus įpročius, aplankyk artimiausią didelę Jehovos Liudytojų asamblėją. Dalyvaujančiųjų džiaugsmas ir nepriekaištingas elgesys, be abejonės, padarys tau įspūdį. Tačiau daugelis tų žmonių kadaise buvo šio pasaulio dalis, kuriame ištvirkavimas, svetimavimas, girtuoklystė, homoseksualizmas, rūkymas, narkomanija, vagystės,  apgaulė, melas ir azartiniai žaidimai yra įprastas reiškinys. Daugelis jų kažkada tuo užsiiminėjo (1 Petro 4:​3, 4). Taip pat kai tu bendrauji su Jehovos Liudytojais mažesnėse susirinkimų sueigose, — ką nedelsdamas turėtum padaryti, — tu susitiksi su žmonėmis, kurie kovojo su tais pačiais blogais įpročiais bei troškimais, su kuriais dabar kovoji tu. Būk drąsus! Jie laimi kovą dėl teisingo elgesio. Dievui padedant, tai įmanoma ir tau.

17. a) Koks bendravimas mums būtinas, jeigu norime laimėti kovą? b) Iš ko tu gali gauti pagalbą, jei turi problemų?

¹⁷ Jei tu jau kurį laiką studijuoji Bibliją su Jehovos Liudytojais, be abejonės, jau aplankei kai kurias sueigas jų Karalystės salėje. Tokias sueigas įprask lankyti reguliariai. Mums visiems reikia dvasinio padrąsinimo, kurį patiriame per tokį krikščionišką bendravimą (Žydams 10:​24, 25). Susipažink su susirinkimo „vyresniais vyrais“, arba vyresniaisiais. Jų atsakomybė — ‛ganyti Dievo kaimenę’ (1 Petro 5:​1-3, NW; Apaštalų darbai 20:​28). Taigi nedvejodamas kreipkis į juos, jei tau reikia pagalbos, kad nugalėtum kai kuriuos įpročius, priešingus Dievo įstatymams. Tu pamatysi, kad jie yra mylintys, malonūs ir paslaugūs (1 Tesalonikiečiams 2:​7, 8).

18. Kokia ateities perspektyva suteikia mums jėgų tęsti kovą?

¹⁸ Spaudimą elgtis neteisingai mums daro ne tik Šėtono pasaulis, bet ir mūsų vidinis nuodėmingas žmogus. Todėl būti Dievui ištikimam — tai kasdieninė kova. Bet kaip gerai, kad ši kova nesitęs amžinai! Netrukus Šėtonas bus pašalintas ir visas nedoras jo pasaulis sunaikintas. Tuomet Dievo naujojoje sistemoje, kuri jau arti, bus teisingos sąlygos, kurios labai palengvins mūsų gyvenimą. Galiausiai visos nuodėmių žymės išnyks ir daugiau nebereikės sunkiai kovoti, kad elgtumėmės teisingai.

19. Kodėl tu turi būti pasiruošęs dėti visas pastangas, kad įtiktum Jehovai?

¹⁹ Nuolat mąstyk apie naujosios sistemos palaimas. Taip, užsidėk „išganymo vilties šalmą“ (1 Tesalonikiečiams 5:​8). Tebūna tavo požiūris kaip vienos jaunos moters, kuri pasakė: „Aš mąstau apie viską, ką Jehova yra man padaręs ir pažadėjęs. Jis manęs nepaliko. Jis visokeriopai mane palaimino. Aš žinau, kad jis nori man tik geriausio, ir aš trokštu jam įtikti. Amžinasis gyvenimas vertas bet kokių pastangų.“ Jeigu mes ištikimai sieksime teisingumo, visi geri „Viešpaties [„Jehovos“, NW] pažadai“ jį mylintiems išsipildys (Jozuės 21:​45, ŠvR).

[Studijų klausimai]

[Iliustracija 219 puslapyje]

Kodėl Mozė atmetė senovės Egipto gyvenimo būdą, nors jis teikė malonumą?

[Iliustracijos 220, 221 puslapiuose]

Dovydas nenustojo žiūrėti į Betsabėją; jis nesistengė išvengti situacijos, kuri vedė į amoralumą

[Iliustracija 222 puslapyje]

Juozapas bėgo nuo Putifaro žmonos gašlių viliojimų