Psalmynas 81:1–16

  • Raginama klausyti Dievo

    • „Svetimtaučių dievui nesilenki“ (9)

    • „O kad manęs tauta manoji paklausytų!“ (13)

Vadovui. Gitito* melodija. Asafo.+ 81  Džiugiai giedokit Dievui, savajai stiprybei!+ Džiaugsmo šūksniais šlovinkit Jokūbo Dievą!   Užveskit giesmę, paimkite būgnelį,skambiąją lyrą ir arfą.   Ragą pūskite per jaunatį,+per pilnatį, per mūsų šventę,+   nes taip daryti įsakyta Izraeliui,Jokūbo Dievo šitoks nutarimas.+   Pakilęs prieš Egipto kraštą,+jis Juozapui prisakė tai minėti.+ Tada girdėjau balsą, bet jo nepažinau*:   „Aš nuėmiau jam naštą nuo peties,+daugiau jam nereikės nešiot pintinės.   Varge manęs šaukeisi, ir aš tave išvadavau,+iš griaudėjančio debesies* atsiliepiau+ir prie Meribos* vandenų tave išmėginau.+ (Sela.)   Suklusk, manoji tauta, – prieš tave aš liudysiu. O kad manęs klausytum, Izraeli!+   Tarp jūsų tenebūna svetimų dievųir svetimtaučių dievui nesilenki,+ 10  nes aš esu tavasis Dievas Jehova,tave išvedęs iš Egipto krašto.+ Plačiai atverki burną – aš tave pasotinsiu.+ 11  Deja, tauta neklausė mano balso,paklusti nenorėjo Izraelis.+ 12  Atidaviau juos užsispyrusiai jų širdžiai,ir elgėsi jie, kaip išmanė.+ 13  O kad manęs tauta manoji paklausytų!+ O kad manais keliais keliautų Izraelis!+ 14  Kaipmat jų priešai būtų pavergti,prieš jų skriaudėjus aš pakelčiau ranką.+ 15  Galiausiai prieš Jehovą gūšis tie, kas jo nekenčia,jų pražūtis bus amžina*. 16  O tau jis maistui duos kviečių geriausių+ir iš uolos medaus parūpins ligi soties.“+

Išnašos

Arba „kalbą, bet jos nepažinau“.
Išvertus – „barnis“, „vaidas“.
Pažod. „griaustinio slėptuvėje“.
Pažod. „jų laikas bus amžinas“.