Psalmynas 35:1–28
Dovydo.
35 Jehova, mano bylą gink prieš tuos, kurie mane užpuolė!+
Kovok su tais, kurie su manimi kovoja!+
2 Stverk skydą – mažąjį ir didįjį+ –ir stok man į pagalbą!+
3 Prieš mano persekiotojus išeik su ietimi ir su dviašmeniu kovos kirviu.+
Sakyk man: „Aš – išgelbėjimas tavo.“+
4 Kas mano gyvastį medžioja, tebus sugėdinti, pažeminti.+
Kas pražudyt mane kėsinasi, tegu gėdingai trauksis.
5 Tebus jie tartum vėjo nešami pelai,Jehovos angelas juos teišpusto.+
6 Tamsus, slidus tebus jų takas,Jehovos angelui juos persekiojant.
7 Be priežasties jie pinkles man paspendė,be priežasties jie iškasė man duobę.
8 Tegu nelaimė juos užklumpa,ir patys teįkliūva jie į savo pinkles,tegu įpuola ir pražūva!+
9 O aš – aš džiaugsiuos Jehovair džiūgausiu, kad jis mane išgelbsti.
10 Visa mano esybė šauks:„Jehova, kas galėtų tau prilygti?
Tu silpnąjį užstoji prieš galiūną,+gini vargdienį ir beturtį nuo grobiko.“+
11 Štai piktavaliai liudytojai eina prieš mane,+jie klausinėja to, ko nežinau,
12 už gera man piktu atmoka,+todėl manoji siela gedi.
13 O aš vilkėjau ašutinę, kai jie sirgo,varginau save – pasninkavauir atsako į maldą nesulaukdamas
14 klajojau, lyg netekęs brolio ar bičiulio,iš širdgėlos sulinkęs, tarsi motinos gedėčiau.
15 Bet vos tik suklupau, draugėn jie būrėsi nudžiugę,jie būrėsi manęs patykoti, parblokšti.
Mane jie draskė į skutus ir nenurimo.
16 Bedieviai užgauliai mane išjuokia,*jie griežia dantį ant manęs.+
17 Ar dar ilgai, Jehova, tik žiūrėsi?+
Nuo jų puolimo gelbėki mane,+nuo tų jaunų, galingų liūtų gelbėk mano brangią gyvastį!+
18 Aš tau dėkosiu sambūryje didžiame+ir minioje tave aš girsiu.
19 Tenesidžiaugia tie, kurie mane dėl nieko puola,tegu nepiktdžiugiauja*+ tie, kurie be priežasties manęs nekenčia.+
20 Juk gero jie nelinki,tiktai klastauja prieš taikingus krašto žmones.+
21 Jų plačios burnos kaltina mane,jie sako: „Va! Mes patys savo akimis tai matėm!“
22 Tu tai matei, Jehova, – netylėk!+
Manęs, Jehova, nesišalink!+
23 Pabusk ir užsistoki už mane,Jehova, mano Dieve, ginki mano bylą!
24 Pagal teisumą savąjį, Jehova, mano Dieve, teisk mane,+neleisk jiems piktdžiugiauti!
25 Tegu jie sau nemano: „Va, pasiekėm savo!“,tegu nesako: „Jį prarijom!“+
26 Visi jie tebūnie sugėdinti, pažeminti –visi, kurie nelaime mano džiaugiasi.
Ir prieš mane kurie puikuojas, gėda teapsivelka ir negarbe.
27 O tie, kuriuos mano teisumas džiugina, tedžiūgaujair visados tesako:„Šlovė Jehovai! Gerovę* savo tarno jam džiugu matyti.“+
28 Tada mano liežuvis apsakys* tavo teisumą+ir visą dieną tave šlovins.+
Išnašos
^ Arba galbūt „Bedieviai išjuokia už duonos paplotį“.
^ Pažod. „tegu nemerkia akies“.
^ Arba „Ramybę“.
^ Arba „mąstys apie“.
