Psalmynas 30:1–12

  • Sielvartas pavirsta džiaugsmu

    • Dievo malonė lydi visą gyvenimą (5)

Psalmė. Namų pašventinimo giesmė. Dovydo. 30  Aukštinsiu tave, Jehova, nes tu mane pakėlei*ir neleidai džiūgauti mano priešams.+   Tavo pagalbos, Jehova, mano Dieve, šaukiausi ir tu mane išgydei.+   Jehova, tu mane nuo kapo* atitraukei,+mano gyvastį išsaugojai, sulaikei, kad duobėn nenužengčiau.+   Giedokite Jehovai gyrių, jo ištikimieji,+šlovinkite jo šventą vardą*!+   Jo rūstybė trunka tik akimirką,+o jo malonė lydi visą gyvenimą.+ Nors vakare žmogus ir lietų ašaras, ryte bus vėl džiaugsmingas.+   Kai gyvenau ramus, sakiau sau:„Niekad neparklupsiu.“   Jehova, savo malone padarei mane tvirtą it kalnas,+o kai savo veidą paslėpei, mane persmelkė baimė.+   Tavęs, Jehova, šaukiausi.+ Jehovą maldavau malonės.   Kas tau iš to, jei aš mirčiau, jei duobėn nužengčiau?+ Argi dulkės tave šlovins?+ Argi apsakys tavo ištikimybę?+ 10  Išgirsk, Jehova, ir pagailėk manęs!+ Jehova, ateik man į pagalbą!+ 11  Mano sielvartą tu pavertei džiaugsmo šokiu,ašutinę man nuvilkai, džiugesiu aprengei, 12  kad tau giedočiau, kad netylėčiau*. Jehova, mano Dieve, šlovinsiu tave per amžius.

Išnašos

Arba „ištraukei“.
Arba „Šeolo“. Žr. žodynėlį.
Pažod. „jo šventumo atminimą“.
Arba „kad tau mano šlovė giedotų, kad netylėtų“.