Psalmynas 109:1–31
Vadovui. Dovydo psalmė.
109 Dieve, mano šlove,+ netylėk!
2 Nedorėliai, klastūnai prieš mane burnoja,plaka melagingu liežuviu,+
3 apspitę beria neapykantos žodžius,visai be priežasties mane užpuola.+
4 Į mano meilę kaltinimais jie atsako,+tačiau aš nepaliauju melstis.
5 Už gera jie atlygina piktu,+už meilę neapykanta atmoka.+
6 Nedorą žmogų atiduok nedorėliui,testovi kaltintojas jo dešinėje,
7 teisme jį tepasmerkia,net jo malda tebūna palaikyta nuodėme.+
8 Tebūna mãža jo dienų,+jo pareigos* kitam teatitenka.+
9 Telieka jo vaikai našlaičiais,o jo žmona – našle.
10 Vaikai jo teklajoja elgetaudami,iš savo sugriautų namų teeina maisto sau ieškoti.
11 Tepasiglemžia skolintojas visa, ką jis turi,jo turtą svetimieji teišplėšia.
12 Te niekas neparodo jam gerumo*,našlaičių jo vaikų tenepagaili.
13 Visi jo palikuoniai tepražūva,+jų vardas tepranyksta su ateinančia karta.
14 Jo protėvių kaltės tenepamiršta Jehova+ir nuodėmė jo motinos teneišdyla.
15 Te nuolat mena Jehova, ką jie yra padarę,ir žemėje teištrina jų atminimą.+
16 Juk nesirūpino tasai žmogus daryti gera*,+persekiojo jis vargdienį,+ vargšą ir prislėgtaširdį,kėsinosi jį nužudyti.+
17 Patiko svaidytis jam prakeiksmais, todėl ir pats prakeiktas buvo.
Kitų nelaimino, todėl ir pats palaiminimo nesulaukė.
18 Jis apsivilko prakeiksmais tarytum drabužiu,jie lyg vanduo į kūną sutekėjo,įsiskverbė į kaulus lyg aliejus.
19 Tegul tie prakeiksmai jį patį lyg apsiaustas gaubs,+tebus jie tartum juosta, kuria jis nuolat juosi.
20 Taip mano kaltintojui teatmoka Jehova+ir tiems, kurie man pikta linki.
21 Jehova, Visavaldi,padėk man dėlei savo vardo!+
Vaduoki, nes gera tava ištikimoji meilė.+
22 Juk aš bejėgis, vargšas,+širdis man sužeista krūtinėj.+
23 Nykstu aš kaip šešėlis,šalin esu nublokštas it skėrys.
24 Nuo pasninko man linksta keliai,sulysęs aš, išsekęs.
25 Jiems pajuoka tapau,+jie šaiposi* mane išvydę.+
26 Padėk, Jehova, mano Dieve!
Ištikimąja savo meile gelbėk!
27 Težino jie, kad tai tava ranka,kad tu, Jehova, gelbsti.
28 Tu laiminki, o jie tegu sau keikiair prieš mane pakilę tebūnie sugėdinti,o tavo tarnas tesidžiaugia.
29 Te mano kaltintojai negarbe apsivelka,lyg apsiaustu teapsisiaučia gėda.+
30 Širdingai šlovinsiu Jehovą savo lūpomis,prieš susirinkusią daugybę šlovinsiu,+
31 nes vargšo dešinėj jis stoviir gelbsti jį nuo pasmerkėjų.
Išnašos
^ Arba „jam patikėta priežiūros tarnystė“.
^ Arba „ištikimosios meilės“.
^ Arba „rodyti ištikimąją meilę“.
^ Pažod. „kraipo galvą“.
