Morkaus 12:1–44
12 Ir jis ėmė kalbėti jiems palyginimais: „Žmogus pasodino vynuogyną,+ aptvėrė tvora, iškasė duobę vynuogių spaudyklai, pastatė bokštą+ ir išnuomojęs žemdirbiams iškeliavo svetur.+
2 Metui atėjus jis pasiuntė pas žemdirbius vergą, kad iš jų paimtų dalį vynuogyno vaisių.
3 Bet tie jį čiupo, sumušė ir išvarė tuščiomis.
4 Žmogus pasiuntė pas juos kitą vergą. Tam jie sužalojo galvą ir jį pažemino.+
5 Tada siuntė dar kitą, bet šitą žemdirbiai nužudė; siuntė ir daugiau vergų – vienus jie sumušė, kitus nužudė.
6 Turėjo jis dar vieną – mylimą sūnų.+ Šį pasiuntė pas juos paskutinį, sakydamas: ‘Mano sūnų jie gerbs.’
7 Bet žemdirbiai ėmė tartis: ‘Tai paveldėtojas.+ Eime, nužudykime jį, ir palikimas bus mūsų.’
8 Jie pagriebė jį, nužudė ir išmetė iš vynuogyno.+
9 Ką darys vynuogyno šeimininkas? Jis atvyks, išgalabys tuos žemdirbius ir atiduos vynuogyną kitiems.+
10 Ar niekada Raštuose neskaitėte šitų žodžių: ‘Akmuo, kurį statytojai atmetė, tapo kertiniu akmeniu*.+
11 Tai Jehovos padaryta, tai nuostabus reginys’?“+
12 Anie suprato, kad tą palyginimą jis taiko jiems, todėl norėjo Jėzų suimti. Bet bijojo minios, tad paliko jį ir nuėjo.+
13 Pas Jėzų jie pasiuntė fariziejų ir Erodo šalininkų, kad sugautų jį kalboje.+
14 Šie atėję tarė jam: „Mokytojau, žinome, kad esi tiesakalbis ir tau nerūpi įtikti kitiems, nes tu nežiūri žmonių padėties, bet mokai Dievo kelio laikydamasis tiesos. Valia* mokėti Cezariui asmens mokestį ar ne?
15 Mokėti mums ar nemokėti?“ Supratęs jų veidmainystę jis tarė jiems: „Kodėl mane mėginate? Atneškite man pažiūrėti denarą*.“
16 Jie atnešė. Jėzus jų paklausė: „Kieno čia atvaizdas ir įrašas?“ Tie atsakė jam: „Cezario.“
17 Tada Jėzus tarė: „Kas Cezario, atiduokite Cezariui,+ o kas Dievo – Dievui.“+ Ir jie labai nustebo dėl tokių žodžių.
18 Prie jo priėjo sadukiejai (jie sako, kad nebus prisikėlimo)+ ir paklausė:+
19 „Mokytojau, Mozė mums parašė, kad jei koks žmogus mirtų ir paliktų žmoną, bet nepaliktų vaikų, jo brolis turi vesti jo žmoną ir duoti savo broliui palikuonių.+
20 Buvo septyni broliai. Pirmasis vedė, bet numirė nepalikęs palikuonių.
21 Tada jo žmoną vedė antrasis, bet irgi mirė nepalikęs palikuonių. Trečiasis taip pat.
22 Nė vienas iš septynių taip ir nepaliko palikuonių. Paskiausiai mirė ta moteris.
23 Kai prisikels, kurio iš jų žmona ji bus? Juk visi septyni buvo ją vedę.“
24 Jėzus jiems pasakė: „Ar ne todėl jūs klystate, kad neišmanote Raštų ir nesuvokiate Dievo galybės?+
25 Prisikėlusieji iš mirusių nei ves, nei tekės, jie bus kaip angelai danguje.+
26 O dėl mirusiųjų prikėlimo, tai ar nesate skaitę Mozės knygoje pasakojimo apie dygiakrūmį? Juk Dievas pasakė Mozei: ‘Aš esu Abraomo Dievas, Izaoko Dievas ir Jokūbo Dievas.’+
27 Jis yra ne mirusiųjų, o gyvųjų Dievas. Jūs labai klystate.“+
28 O vienas Raštų aiškintojas buvo priėjęs ir girdėjo juos ginčijantis. Matydamas, kaip puikiai Jėzus jiems atsakė, jis paklausė jo: „Koks įsakymas yra visų svarbiausias*?“+
29 Jėzus atsakė: „Pirmasis yra: ‘Klausyk, Izraeli! Mūsų Dievas Jehova yra vienas Jehova,
30 tad mylėk Jehovą, savo Dievą, visa širdimi, visa siela, visu protu ir visomis jėgomis.’+
31 Antrasis yra šis: ‘Mylėk savo artimą kaip save patį.’+ Nėra įsakymo, svarbesnio už šiuodu.“
32 Tas Raštų aiškintojas jam tarė: „Gerai, mokytojau, tu tiesą pasakei, kad ‘jis yra vienas, ir be jo nėra kito’.+
33 Mylėti jį visa širdimi, visu supratimu, visomis jėgomis ir mylėti savo artimą kaip save patį yra daug svarbiau už visas deginamąsias ir kitokias aukas.“+
34 Matydamas, kad jis protingai atsakė, Jėzus jam tarė: „Esi netoli Dievo Karalystės.“ Daugiau niekas nebedrįso jo klausinėti.+
35 Jėzus toliau mokė šventykloje: „Kodėl gi Raštų aiškintojai teigia, kad Kristus yra Dovydo sūnus?+
36 Dovydas pats šventosios dvasios įkvėptas+ pasakė: ‘Jehova mano Viešpačiui tarė: „Sėskis mano dešinėje ir palūkėk, kol padėsiu tavo priešus tau po kojų.“’+
37 Pats Dovydas vadina jį Viešpačiu, tai kaipgi Kristus gali būti jo sūnus?“+
Miniai patiko jo klausytis.
38 Mokydamas jis kalbėjo: „Saugokitės Raštų aiškintojų, kurie mėgsta vaikštinėti vilkėdami ilgais rūbais, mėgsta, kad juos sveikintų turgavietėse.+
39 Jie užsiima pirmuosius suolus sinagogose ir garbingiausias vietas per vakarienes.+
40 Jie suryja našlių namus* ir dėl akių kalba ilgas maldas. Jie gaus griežtesnį nuosprendį.“
41 Jis atsisėdo netoli aukų rinktuvių+ ir stebėjo, kaip žmonės meta į jas pinigus. Daug turtingųjų aukojo gausiai.+
42 Viena beturtė našlė atėjusi įmetė du smulkius pinigėlius, visai menkaverčius*.+
43 Tad jis pasikvietė savo mokinius ir pasakė: „Iš tiesų sakau jums: ši beturtė našlė įmetė daugiau už visus, kurie metė į aukų rinktuves.+
44 Jie mat visi aukojo iš savo pertekliaus, o ji, kad ir stokoja, atidavė viską, ką turėjo, – visą savo pragyvenimą.“+
Išnašos
^ Pažod. „kertės galva“.
^ Arba „Teisinga“.
^ Žr. priedą B14.
^ Pažod. „pirmiausias“.
^ Arba „turtą“.
^ Pažod. „du leptonus, tai yra kvadransą“. Žr. priedą B14.
