Luko 18:1–43
18 Norėdamas pamokyti savo mokinius, kaip svarbu visuomet melstis ir būti atkakliems,+ Jėzus pasakė tokį palyginimą:
2 „Viename mieste gyveno teisėjas, kuris nebijojo Dievo ir nesiskaitė su žmonėmis.
3 Tame mieste gyveno ir našlė, kuri vis ateidavo pas jį ir prašydavo: ‘Apgink mane teisme nuo mano priešininko!’
4 Kurį laiką jis nesileido į kalbas, bet paskui pagalvojo: ‘Nors aš nei Dievo bijau, nei su žmonėmis skaitausi,
5 vis dėlto kadangi šita našlė nuo manęs neatstoja, apginsiu ją, kad daugiau čia neitų ir nekvaršintų manęs su savo prašymais.’“+
6 Tada Viešpats tarė: „Ar girdėjote, ką tas neteisus teisėjas pasakė?
7 Tad nejau Dievas neįvykdys teisingumo dėl savo išrinktųjų, kurie jo šaukiasi dieną naktį?+ Taip, įvykdys, bet kol kas jų labui jis elgiasi kantriai.+
8 Sakau jums: teisingumą dėl jų jis tikrai įvykdys ir labai greitai. Tik ar atėjęs Žmogaus Sūnus beras žemėje tokį tikėjimą?“
9 Jėzus dar pasakė palyginimą tiems, kurie laikė save teisiais, o kitus niekino:
10 „Du žmonės atėjo į šventyklą pasimelsti. Vienas buvo fariziejus, o kitas – mokesčių rinkėjas.
11 Fariziejus atsistojęs meldėsi širdyje: ‘Dieve, dėkoju tau, kad nesu toks kaip visi kiti – grobikai, piktadariai, svetimautojai – arba kaip va šitas mokesčių rinkėjas.
12 Aš pasninkauju dukart per savaitę ir duodu dešimtinę nuo visko, ką įsigyju.’+
13 O mokesčių rinkėjas stovėjo atokiai ir nedrįso nė akių pakelti į dangų. Jis mušėsi į krūtinę ir sakė: ‘Dieve, pasigailėk manęs, nusidėjėlio.’+
14 Sakau jums: šitas grįžo į namus teisesnis už aną.+ Kiekvienas, kuris aukštinasi, bus pažemintas, o kuris nusižemina, bus išaukštintas.“+
15 Žmonės nešė pas Jėzų kūdikius, kad šis paliestų* juos, tačiau mokiniai tai matydami žmones barė.+
16 O Jėzus paprašė atnešti kūdikius pas jį ir pasakė: „Leiskite vaikeliams ateiti pas mane ir netrukdykite jiems, nes tokių yra Dievo Karalystė.+
17 Iš tiesų sakau jums: kas nepriima Dievo Karalystės kaip vaikelis, tikrai į ją neįeis.“+
18 Vienas žmogus iš vyresnybės jį paklausė: „Gerasis Mokytojau, ką turiu daryti, kad paveldėčiau amžiną gyvenimą?“+
19 Jėzus jam tarė: „Kodėl vadini mane geru? Niekas kitas, tik Dievas yra geras.+
20 Ar žinai įsakymus: ‘Nesvetimauk,+ nežudyk,+ nevok,+ neliudyk melagingai,+ gerbk savo tėvą ir motiną’?“+
21 Žmogus atsakė: „Viso to aš laikausi nuo pat jaunumės.“
22 Jėzus tai išgirdęs jam tarė: „Dar vieno dalyko tau trūksta: parduok viską, ką turi, ir pinigus išdalyk vargšams, tai turėsi lobį danguje. Tada ateik ir sek paskui mane.“+
23 Tai išgirdęs tas vyras labai nuliūdo, mat buvo itin turtingas.+
24 Jėzus į jį pažvelgė ir pasakė: „Kaip sunku bus pinigingiesiems patekti į Dievo Karalystę!+
25 Lengviau jau kupranugariui pralįsti pro adatos skylutę negu turtingam žmogui patekti į Dievo Karalystę.“+
26 Tie, kurie tai girdėjo, paklausė: „Tai kas gali būti išgelbėtas?“+
27 Jėzus atsakė: „Kas neįmanoma žmonėms, įmanoma Dievui.“+
28 Tada Petras prabilo: „Štai mes palikome, ką turėjome, ir sekame paskui tave.“+
29 Jėzus jiems tarė: „Iš tiesų sakau jums, kad nėra nė vieno, kuris dėl Dievo Karalystės palikęs ar namus, ar žmoną, ar brolius, ar tėvus, ar vaikus,+
30 negautų nepalyginti daugiau jau šiuo laiku, o būsimajame pasaulyje* – amžino gyvenimo.“+
31 Jėzus pasivedė Dvylika į šalį ir pasakė: „Štai mes kylame į Jeruzalę. Visa, kas pranašų parašyta apie Žmogaus Sūnų, bus atlikta iki galo.+
32 Mat jį perduos svetimtaučiams,+ išjuoks,+ užgaulios ir ant jo spjaudys.+
33 Tada nuplaks ir nužudys.+ Bet trečią dieną jis prisikels.“+
34 Tačiau mokiniai nesuprato, ką jis sako, tų žodžių prasmė buvo nuo jų paslėpta. Apie ką jis kalbėjo, jiems liko neaišku.
35 Jėzui artinantis prie Jericho, vienas neregys sėdėjo pakelėje ir prašė išmaldos.+
36 Išgirdęs praeinančią minią, jis ėmė klausinėti, kas vyksta.
37 Jam atsakė: „Tai Jėzus Nazarietis eina!“
38 Tada neregys ėmė šaukti: „Jėzau, Dovydo Sūnau, pagailėk manęs!“
39 Einantys priekyje liepė jam nutilti, bet tas dar garsiau šaukė: „Dovydo Sūnau, pagailėk manęs!“
40 Jėzus sustojo ir paprašė jį atvesti. Kai tas priėjo, Jėzus paklausė:
41 „Ką nori, kad dėl tavęs padaryčiau?“ Tas atsakė: „Kad vėl regėčiau, Viešpatie.“
42 Jėzus jam tarė: „Praregėk, tavo tikėjimas tave išgydė.“+
43 Žmogus iškart praregėjo ir šlovindamas Dievą nusekė Jėzui iš paskos.+ Ir visi žmonės tai matydami liaupsino Dievą.+
